Seime iškeltai idėjai privalomai mokytis iki 18 metų – pedagogų kritika: nemotyvuoti jaunuoliai tik trintų suolą (1)

Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) antradienį svarstant prezidento veto dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės, socialdemokratas Darius Jakavičius pasiūlė svarstyti keisti Konstituciją ir privalomą mokymąsi pratęsti iki 18 metų.

„Vienas iš siūlymų, kuris tikrai būtų teisingas, mano manymu, yra Konstitucijos 41 straipsnio keitimas. (...) siūlyčiau, kad mokslas privalomas būtų iki 18 metų“, – sakė D. Jakavičius.

Seimo ŠMK posėdyje šią idėją svarstytina vadino ir prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Litvinaitė.

D. Jakavičiaus teigimu, pakeitus Konstituciją jaunuoliai, neįveikę dešimtos klasės reikalavimų, galėtų dar dvejus metus likti švietimo sistemoje ir įgyti profesinį išsilavinimą.

„Vaikai galėtų likti švietimo sistemoje dar dvejus metus, bet būti, kad ir žemesnėje pakopoje – tai yra įgyti profesinį išsilavinimą. Tokiu būdu mes išspręstume socialinę problemą, kur padėti jaunus žmones“, – aiškino jis.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad dabartinis privalomas mokymasis iki 16 metų yra racionalus sprendimas, o pratęsti jį iki 18 metų būtų perteklinis reikalavimas.

„Realiai įtvirtinti iki 18 metų, kai mes nesugebame sutvarkyti vidurinio ugdymo programų, kai dabar dalis mokinių nesugeba išlaikyti brandos egzaminų, na, perteklinis ir nereikalingas reikalavimas“, – Eltai komentavo jis.

Vilniaus licėjaus vadovo teigimu, Lietuvoje mokiniams sudaryta galimybė tęsti mokslus, todėl prievarta visus išlaikyti vidurinio ugdymo sistemoje nebūtų tinkamas sprendimas.

„O prievarta visus versti į vidurinį mokymą yra, na, iš tiesų daugiau nepatvirtintos ambicijos, taip sakysime, siekinys“, – tikino jis.

S. Jurkevičius mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti dabartinei vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų sistemai. Jo vertinimu, vietoje privalomo mokymosi iki 18 metų reikėtų stiprinti mokymo programas ir egzaminų sistemą.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas taip pat abejojo siūlymo nauda. Pasak jo, privalomas mokslas gali tapti formaliu reikalavimu, kai mokiniai mokykloje tiesiog praleistų laiką, tačiau realiai nesimokytų.

„Tas privalomas mokslas būtų tiesiog (…) truputį prievartinis. Ir tada sėdėtų tie vaikai toje mokykloje, nieko nesimokytų, bet kadangi jiems būtų privaloma, tai jie kažkaip turėtų sėdėti. Manau, kokybės tikrai nebūtų“, – Eltai sakė R. Dambrauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į profesinio rengimo sistemą, kuri Lietuvoje esą nepakankamai vertinama, nors profesinio mokymo bazė ir programos yra geros.

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės Sonatos Drazdavičienės teigimu, mokiniai, kuriems mokykloje sekasi sunkiau, neretai jau būna pasirinkę kitą kelią – profesinį mokymą ar darbą.

„Šešiolikmečiai jau labai gerai žino – ar jie nori mokytis toliau, ar nenori“, – Eltai teigė S. Drazdavičienė.

Jos manymu, vien privalomumas savaime problemos neišspręstų, nes mokyklose ir dabar susiduriama su motyvacijos stoka.

„Nemotyvuoto mokinio neužmotyvuos net ir pats motyvuojančiausias mokytojas“, – akcentavo gimnazijos direktorė.

Tuo metu Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė teigė pasigendanti tvirtos argumentacijos, kodėl mokslą reikėtų privalomai pratęsti iki 18 metų.

Ji atkreipė dėmesį, kad problemų kyla ir įgyvendinant dabartinį reikalavimą mokytis iki 16 metų.

„Ir tiesiog vaikas (priverstas – ELTA) tiktai tiek, kad atsėdi švietimo sistemoje iki 16 metų“, – sakė J. Andrijauskienė.

Jos vertinimu, priverstinai mokykloje iki 18 metų išlaikomas mokinys galėtų tapti papildoma našta valstybei. O pačiam jaunuoliui tai nebūtinai duotų naudą.

Kalbėdami apie PUPP, mokyklų vadovai labiau linkę pritarti tam, kad jo rezultatai turėtų reikšmės mokinio galimybei tęsti mokslą 11 klasėje.

Vilniaus licėjaus direktoriaus nuomone, PUPP rezultatas turėtų lemti galimybę mokiniui tęsti mokslus, nes priešingu atveju neaišku, ar švietimo sistema vertina mokymąsi, ar tik mokykloje praleistą laiką.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktorius taip pat kėlė klausimą, ar mokinys, į 11 klasę atėjęs su didelėmis žinių spragomis, vėliau galės sėkmingai baigti aukštąjį mokslą ir tapti kvalifikuotu specialistu.

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė pabrėžė pandemijos poveikį dabartiniams dešimtokams. Jos teigimu, šiandieniniai dešimtokai buvo penktokai ar šeštokai, kai mokymas dėl COVID-19 pandemijos vyko nuotoliniu būdu.

„Visa šita situacija su pandemija ir nuotolinis mokymasis žalos padarė labai labai daug kam. Čia iš tikrųjų reikia būti labai labai objektyviems“, – pastebėjo S. Drazdavičienė.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė pabrėžė, kad vien kartelės nukėlimas nepadės visiems mokiniams. Mokyklos organizuoja konsultacijas, tačiau mokinys turi pats priimti siūlomą pagalbą.

„Pagalbos prievarta neįsiūlysi“, – teigė J. Andrijauskienė.

Mokyklų vadovai atkreipė dėmesį į profesinio mokymo vietą Lietuvos švietimo sistemoje.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos vadovo R. Dambrausko teigimu, profesinio rengimo sistema Lietuvoje yra nuvertinta, nors joje yra geros mokymo bazės ir programos. Jo manymu, dalis mokinių galėtų būti geriau nukreipiami į profesinį mokymą, o ne formaliai išlaikomi akademinėje sistemoje.

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė S. Drazdavičienė mano, kad profesinio mokymo įstaigos turi daugiau galimybių pritraukti mokinių, tačiau tam svarbi jų siūlomų programų kokybė ir pačių mokyklų įdirbis.

„Negali Lietuvoje visi turėti aukštąjį išsilavinimą. Tai nėra normalu“, – sakė ji.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė J. Andrijauskienė teigė, kad mokiniai profesines mokyklas renkasi ne vien dėl jų įvaizdžio. Pasak jos, mokyklos, kurios siūlo patrauklias programas bei yra gerai vertinamos, mokinių pritraukia ir be papildomų pastangų.

„Vaikai turi pasirinkimus ir vis daugiau patys pastebime, kad pakankamai neblogai besimokantys mokiniai nueina į profesines mokyklas“, – sakė gimnazijos direktorė.

Anot jos, profesinis mokymas gali būti tinkamas pasirinkimas ir labai gerai besimokančiam jaunuoliui, jeigu jo pašaukimas yra konkreti profesija.

Profesinio mokymo įvaizdis gerėja, tačiau stereotipai išlieka

Tauragės profesinio rengimo centro direktorius Vidas Bičkus sako pastebintis, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje didėja, tačiau visuomenėje vis dar išlikę stereotipai apie profesines mokyklas.

„Patrauklumas – jis didėja. Tiktai galbūt dar visuomenėje tie stereotipai yra išlikę ir žmonės tapatina tą profesinį mokymą su buvusiomis profesinėmis mokyklomis, na, taip, jeigu žargoniškai vadinti, „profkėmis“. Bet (...) tikrai jaučiame, kad po truputį tas požiūris keičiasi“, – teigė V. Bičkus.

Anot jo, prie profesinio mokymo įvaizdžio gerėjimo prisideda ir pačios mokyklos, kurios viešina sėkmės istorijas, rengia atvirų durų dienas. Direktorius pabrėžė, kad profesinių mokyklų infrastruktūra yra aukšto lygio.

„Ta pati infrastruktūra profesinių mokyklų tikrai yra aukšto lygio, nenusileidžia, manau, net ir kolegijoms ar universitetams“, – sakė jis.

V. Bičkus taip pat pastebi, kad profesinį mokymą renkasi ne tik mokiniai, kuriems sunkiau sekasi bendrojo ugdymo sistemoje. Pasak jo, pasitaiko ir atvejų, kai profesinį mokymą pasirinkę mokiniai vėliau tęsia mokslus kolegijose.

„Vaikinas baigė pas mus mokytis ir pasirinko Klaipėdos kolegiją. Ir jis jau išėjo mokytis į aukštesnį lygmenį“, – pavyzdį pateikė Tauragės profesinio rengimo centro vadovas.

ELTA primena, kad privalomą mokslą iki 18 metų Lietuvoje siūlyta įteisinti ir anksčiau. Tokia Konstitucijos pataisa Seime buvo svarstoma 2014 metais, o 2015-aisiais parlamentas ją grąžino iniciatoriams tobulinti. Tuomet Vyriausybė projektui nepritarė, argumentuodama, kad vien privalomo mokymosi iki 18 metų įtvirtinimas savaime neužtikrintų aukštesnio išsilavinimo.