Nauji mokslo metai – ne visiems saugi pradžia: maltiečiai kviečia nepalikti vaikų vienų

2026 m. sausio 30 d. – vasario 20 d. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vaikų dienos centrų asociacija ir NVO vaikams konfederacija suorganizavo vaikų dienos centrų apklausą, kurios tikslas – visapusiškai įvertinti situaciją, teikiamos pagalbos apimtį, finansinius iššūkius ir ieškoti sprendimų centrų veiklai stiprinti ir paslaugų kokybei užtikrinti.

Surinkti duomenys atskleidė, kad nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrai kasdien susiduria su nepakankamo finansavimo (net 8 iš 10 šalies vaikų dienos centrų jo per mažai), darbuotojų trūkumu bei kaita dėl didelio krūvio ir mažų atlyginimų (apklausos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus su darbuotojų netekimu susidūrė daugiau nei pusė šalies vaikų dienos centrų (52,88 proc.). Nemažai sunkumų kelia maisto ir paslaugų augančių kainų iššūkiai.

Su apklausoje išvardytais sunkumais susiduria ir maltiečių vaikų dienos centrai. Kiekvieną dieną tenka atsakyti į paprastus išgyvenimo klausimus: kuo šiandien pamaitinsime vaikus, ar užteks pinigų šildymui, kuo pakeisime sulūžusius baldus, nors vaikų dienos centrų paskirtis – individualus socialinis darbas su sunkioje aplinkoje augančiais vaikais ir šeimomis. Papildomai centrai teikia daugiau paslaugų – tarpininkauja institucijose bei atvejo vadybos posėdžiuose, organizuoja pavėžėjimą į centrą bei į namus, rūpinasi, kad vaikai gautų nemokamas specialistų konsultacijas ir kt.

Svarbu, kad numatyta veikla vyktų, o finansavimo nėra, tada iškyla poreikis ieškoti kitų pagalbos būdų. Jų atsiranda, bet kartu atsiranda priklausomybė – ar šiemet pasiseks. Pasiseks gauti paramą šildymo išlaidoms padengti, per „Maisto banko“ akciją surinkti pakankamai produktų vaikų pietums, prikviesti savanorių į pagalbą, turėti neatlygintinai konsultuojančių specialistų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai užtikrinti. Vaikų dienos centrai nėra trumpalaikiai ar projektinio pobūdžio dariniai, jie turi vaikui užtikrinti ilgalaikį, saugų, leidžiantį augti pagrindą.

Minėtos apklausos duomenys rodo, kad dauguma Lietuvoje veikiančių vaikų centrų dirba su labai ribotais žmogiškaisiais ištekliais, tad kai kurios funkcijos yra užtikrinamos minimaliai arba visai neužtikrinamos.

Maltiečių vaikų dienos centrus lanko specialiųjų ugdymo poreikių ar negalią turintys auklėtiniai, taip pat vaikai iš šeimų, kurioms taikoma atvejo vadyba. Vadinasi, centrų vadovai turi dalyvauti tarpžinybiniame bendradarbiavime, dirbti su šeimomis, kurioms reikalinga socialinė pagalba. Ir tuo pačiu metu užtikrinti individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems sutrikimų.

Dėl tokio metodinio ir emocinio krūvio, mažo atlyginimo sunku išlaikyti gerus specialistus, saugoti juos nuo perdegimo, taip pat prisikviesti naujų.

Prienų maltiečių vaikų dienos centre ilgą laiką dirbo tik vienas specialistas, antro žmogaus ieškota 3 mėnesius. Centrą lanko 16 vaikų, o kai trūksta darbuotojų, vienas žmogus tampa socialinės srities specialistu, administracijos vadovu, virėju, valytoju ir žmogumi, kuris turi būti arčiausiai vaiko. Prienuose centras atidarytas tik šiemet, o nuo metų pradžios čia pasikeitė 3 darbuotojai. Tai labiausiai atsiliepia vaikams, nes jiems priprasti prie naujo žmogaus ir atsiverti reikia laiko.

Maltiečių organizacijos stiprybė – savanoriai. Vaikų dienos centruose jie atlieka itin svarbų vaidmenį. Yra savanorių, kurie padeda organizuoti vaikų laisvalaikį – čia labiausiai įsitraukia jaunieji maltiečiai, buvę pedagogai kviečiami padėti vaikams su pamokų ruoša, įmonėms siūloma tapti mentoriais, ūkininkų prašoma pasidalinti daržovių derliumi, gamintojų – maisto, higienos ir kanceliarinių priemonių produkcija.

Yra centrų, kur tokia savanorystė tęsiasi jau 10 metų. Viekšnių maltiečių vaikų dienos centre tiek laiko savanoriauja Natalija. Moteris turi negalią, bet kasdien ateina į pagalbą – padeda maisto ruošoje, tvarko patalpas ir net atlieka kasdienę vaikų registraciją.

Savanorystė nėra tik gražus darbuotojų veiklos papildymas. Ji leidžia centrui tiesiog veikti. Tačiau ir savanoriai gali pavargti, tad negalima garantuoti stabilaus vaikų dienos centro darbo, grįsto vieno žmogaus neatlygintina veikla – tam reikia pastovaus finansavimo.

Vaikų dienos centre maistas nėra priedas prie paslaugos. Jaunam žmogui tai gali būti vienas svarbiausių dienos valgymų. Pagal institucijų skiriamą finansavimą vaikui dienai tenka maždaug vienas euras. Ką už jį nupirkti? Čia svarbiausiu produktu tampa dienos centrų darbuotojų kūrybiškumas.

„Kad užtikrintume vaikų maitinimą, imamės visko – vaikų dienos centruose patys vaikai augino agurkus, virėme obuolienes ir slyvienes. Kaimiškose vietovėse centro darbuotojos turi sodus, tai ir neša viską, kas užaugo. Sulaukiame ir netikėtos pagalbos – kartą prie Telšių vaikų dienos centro radome bulvių maišą. Buvo kugelio diena! Stebiuosi mūsų centrų darbuotojų išradingumu – atsineša kelis kiaušinius iš namų, prikepa kalną blynų su obuoliais ir, žiūrėk, visi sotūs. Kiekvienas maltiečių centras sukasi kaip gali, ieško rėmėjų, ūkininkų, bendruomenės palaikymo. Neišgyventume, jei maitinimas vyktų tik „pagal biudžetą“. Vaiko pietūs yra daug daugiau nei lėkštė maisto vieną dieną, tai sistema, kuri turi veikti nuolat“, – pasakoja maltiečių Vakarų regiono programų vaikams ir jaunimui koordinatorė Eugenija Damulytė.

Maltiečiai kasdien mato, kiek daug gali bendruomenė. Ūkininkas pasidalija daržovėmis, rėmėjas padeda padengti šildymo išlaidas, savanoris skiria savo laiką, centro vadovė išverda uogienės – visa tai neįkainojama. Tačiau vaikų dienos centrai neturėtų gyvuoti vien iš gerumo. Rėmėjų ir savanorių parama turi vaikams suteikti daugiau galimybių, o ne kompensuoti tai, ko neskiria bazinis finansavimas.

Kol bazinio finansavimo trūksta, maltiečiai yra pasiruošę ir toliau teikti pagalbą vaikams, mato jos poreikį – pavyzdžiui, Viekšniuose maltiečių vaikų dienos centras yra vienintelė vieta mieste, kur vaikai gauna nemokamą pagalbą. „Maltiečiai kasmet prieš naujus mokslo metus inicijuoja vaikų ir jaunimo paramos kampaniją „Drąsiau į gyvenimą“ ir kviečia visuomenę prisidėti. Juk prašyti pagalbos nereiškia būti silpniems, tai reiškia siekį nepasiduoti kasdien“, – sako maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.

Maliečiai nuoširdžiai kviečia Jus paremti vaikų dienos centrus. Aukoti galima trumpuoju numeriu 1495 (5 eurai), didesnė suma Maltiečių programa „Drąsiau į gyvenimą“ Ačiū!

Maltiečių pagalba apima visus su problemomis susidūrusio jauno žmogaus raidos etapus: nuo ankstyvos vaikystės iki įsitvirtinimo savarankiškame gyvenime. Ji vykdoma visus metus: užimtumas ir maitinimas vaikų dienos centruose (15 įvairiose šalies vietovėse), pagalba sunkumus patiriantiems paaugliams dienos namuose (Kaune), vieta prasmingam laisvalaikiui ir savirealizacijai atviroje jaunimo erdvėje (Vyžuonose, Utenos r.), jaunimo palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslauga (Kaune, Marijampolėje, Telšiuose).