Tačiau šiuos duomenis paanalizavę švietimo ekspertai ir net patys mokytojai turi prastokų žinių – anot jų, ne viskas čia yra taip gražu, kaip skamba.
Pasak organizacijos „Švietimas #1“ vadovės Lauros Tilvytės, naujausias tyrimas signalizuoja, kad prastai sekasi daugybės šalių moksleiviams, o tai, kad Lietuva jas lenkia, tikrai nereiškia, jog mūsų rezultatai geri.
„Čia, žinote, kaip ir bėgime – jeigu kiti lėtėja, dar nereiškia, kad tu greičiau bėgi. Čia yra tokia pati situacija, nes bendras taškų skaičius yra net šiek tiek mažesnis negu 2022 metais“, – palygino „Švietimas #1“ vadovė.
EBPO atliktas tyrimas atskleidė liūdinančią statistiką: daugelyje sričių 15-mečių žinios smarkiai prastėja
Tačiau, pridūrė L. Tilvytė, vis dėlto yra ir tokių sričių, dėl kurių galima atsargiai pasidžiaugti.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila šiuos rezultatus taip pat vertina labai atsargiai – jo teigimu, ministerijos frazė apie „nuoseklų Lietuvos mokinių pasiekimų augimą“ yra apgaulinga.
Kas paaiškėjo?
Kaip jau skelbta anksčiau, pernai atliktas PISA tyrimas rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukštesni už EBPO šalių vidurkį. Paaiškėjo, jog Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai aukštesni už 62 šalių, žemesni – už 19.
Susiję straipsniai
Vertinant matematinio raštingumo rezultatus, Lietuvos penkiolikmečių rezultatai, anot tyrimo, aukštesni už 64 šalių rezultatus, žemesni – už 19.
Tuo metu skaitymo gebėjimų rezultatai artimi EBPO šalių vidurkiui – aukštesni už 63 šalių, žemesni – už 18.
Informatinio problemų sprendimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatų vidurkis taip pat aukštesnis už EBPO šalių vidurkį – aukštesni už 63 šalių rezultatus, o žemesni už 13 valstybių.
Tyrime dalyvavo 91 šalis ir daugiau nei 760 tūkst. penkiolikmečių. Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 mokyklų, kuriose mokoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.
Tyrime, kurį atliko EBPO, analizuojami penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimai, matematinis ir gamtamokslinis raštingumas.
Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), pagrindinė PISA 2025 tyrimo sritis – gamtamokslinis raštingumas, o dvi palydimosios sritys – skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas. Taip pat viena inovatyvi sritis – informatinis problemų sprendimas.
Primename, kad PISA – kas trejus metus vykdomas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, skirtas įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tai pritaikyti nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų.
Džiaugsmas – tik iš pirmo žvilgsnio?
Visgi, komentuodama naujausius šio tyrimo duomenis, organizacijos „Švietimas #1“ vadovė L. Tilvytė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai šis tyrimas užfiksavo pačius prasčiausius skaitymo, skaičiavimo ir gamtos ir mokslų rezultatus per visą EBPO PISA tyrimų istoriją, nuo pat 2000-ųjų metų.
Lietuva, pridūrė L. Tilvytė, proveržio iš esmės taip pat nepademonstravo.
„Gamtos mokslų rezultatai, jų tendencijos yra šiek tiek gerėjančios, o skaitymo ir matematikos – prastėjančios.
Ypač skaitymo rezultatas yra labai reikšmingai prastėjantis. Labai prasti skaitymo rezultatai užfiksuoti visose 91-oje šalyje, kur buvo atliktas šitas tyrimas, tai iš esmės šiandien Lietuva tarsi lenkia EBPO šalių vidurkį savo rezultatais, tačiau bendras rezultatas nuo 2022 metų yra prastesnis“, – komentavo specialistė.
Tai, aiškino „Švietimas #1“ vadovė, konkrečiai atskleidžia ir surinkti taškai.
„Palyginus su 2022 metais, gamtos mokslų rezultatas pakilo trimis taškais, matematikos – sumažėjo penkiais taškais, o skaitymo – net aštuoniais taškais. Tai skaitymo gebėjimų sumažėjimas yra tikrai labai reikšmingas.
Ypač turint omenyje, kad skaitymo įgūdžiai yra visų kitų mokslų pagrindas, nes be skaitymo gebėjimų mes negalime gilintis į kitus mokslus, mokytis tos pačios matematikos ar gamtos mokslų.
Pagrindinis mūsų įgūdis, kuris yra reikalingas suprasti informaciją ir ją interpretuoti, yra prastas“, – dėstė L. Tilvytė.
Ji konstatavo, kad nors Lietuva šiais metais parodė tarsi geresnį už EBPO vidurkį rezultatą trijose srityse, tai iš esmės nutiko ne dėl to, kad mes rodome proveržį, o dėl to, kad visos kitos šalys tiesiog pasirodė prasčiau.
„Tai čia, žinote, kaip ir bėgime – jeigu kiti lėtėja, dar nereiškia, kad tu greičiau bėgi. Čia yra tokia pati situacija, nes bendras taškų skaičius yra net šiek tiek mažesnis negu 2022 metais“, – palygino „Švietimas #1“ vadovė.
Taigi, nors viešojoje erdvėje jau džiaugiamasi rezultatais, tas pasidžiaugimas, svarstė L. Tilvytė – labai sąlyginis. Tiesa, ne viskas čia yra taip blogai.
„Kuo galbūt galime pasidžiaugti – užfiksuota šiek tiek gerėjanti tendencija dėl gamtos mokslų pasiekimų. Nedidelė, bet ji vis tiek yra.
Ir kad yra šiek tiek mažėjanti socialinė atkirtis, nes, paprastai tariant, jeigu 2022 metais skirtumas tarp palankios ar turtingesnės aplinkos šeimų vaikų ir prastesnės ar sudėtingesnės aplinkos vaikų šeimų buvo apie ketverius metus, tai dabar jis sumažėjo iki trejų metų.
Tai beveik per vienerius mokymosi metus vaikams iš sudėtingos aplinkos pavyko pasivyti palankesnės aplinkos vaikus.
Tiesą sakant, tos tendencijos yra įdomios ir tuo, kad jei visame pasaulyje atotrūkio mažėjimas pafiksuojamas dėl to, kad vaikams iš palankesnės aplinkos šeimų tiesiog prasčiau sekėsi, tai pas mus iš tikrųjų vaikams, kurie yra iš sudėtingesnės aplinkos šeimų, sekėsi geriau. Tai reiškia, kad sistemoje atsiranda daugiau lygybės“, – vertino L. Tilvytė.
Kalbėdama apie pasaulines tendencijas „Švietimas #1“ vadovė pabrėžė, kad moksleivių gebėjimai silpsta dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia, ką fiksuoja ir pati EBPO, yra nepakankama šeimos pagalba ir įtrauktis.
„Yra fiksuojama tyrimais, kad jeigu tu po pamokų vaiko paklausi, kaip jam sekėsi mokykloje, tai gali sumažinti skirtumą iki vienerių mokymosi metų. Tai reiškia, kad tėvų įtrauktis yra labai svarbi.
Apskritai trūksta smalsumo ir dėl didelio socialinių medijų vartojimo, vaikai nebėra linkę tyrinėti ir kelti klausimus, nes jie tarsi su viskuo susipažįsta socialinėje erdvėje.
Vaikai bendrai nebeturi motyvacijos mokytis, žinoma, dėl dirbtinio intelekto prieinamumo ir nuolatinio naudojimo, nes tarsi tos žinios yra ranka pasiekiamos, nebelieka motyvacijos kažką mokytis ir kažką įsiminti.
Tai tokios bendros tendencijos, kurias EBPO organizacija mato visame pasaulyje“, – aiškino L. Tilvytė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Petkevičius antradienį tikino, kad PISA tyrimo duomenys yra labai svarbūs dėl to, kad padės toliau formuoti švietimo politiką Lietuvoje bei imtis priemonių, kurios pagerintų vaikų mokymąsi. Kokių priemonių reikėtų imtis jau dabar?
Anot „Švietimas #1“ vadovės, visų pirma reikėtų pasižiūrėti į tai, ko Lietuva gali pasimokyti iš kitų valstybių – tų, kurios jau ne vienerius metus čia demonstruoja puikius rezultatus.
Kritiškai svarbu, pabrėžė pašnekovė, yra ir aukštų lūkesčių kiekvienam vaikui kultūra. Šiame kontekste galima kalbėti ir apie vieną šviežiausių mūsų šalies švietimo aktualijų – pasiekimų karteles.
„Reikia ne žeminti karteles, o užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų patirti sėkmę. Tie patys estai ar japonai turi tokią kultūrą, kur jie tiki, kad kiekvienam vaikui, nepaisant to, kur jis gyvena ir iš kokios šeimos ateina, gali pasisekti. Ir tas tikrai prideda papildomos motyvacijos mokytis ir siekti aukštų rezultatų“, – pastebėjo L. Tilvytė.
Kitas dalykas, pabrėžė ji, yra stiprūs mokytojai – stiprios švietimo sistemos pasižymi ir stipriais mokytojais, kurie geba dirbti komandomis, padėti vieni kitiems.
„Tie stipriausi mokytojai galbūt turi mažesnį kontaktinių valandų skaičių, tačiau jie gali labai padėti kitiems mokytojams arba, pavyzdžiui, mokykloms, kurioms sunkiau sekasi rasti tuos teisingus būdus, kaip pasiekti geresnių rezultatų“, – dėstė „Švietimas #1“ vadovė.
Dar viena svarbi sėkmės dedamoji – mažiau temų klasėje, bet geresnis jų išmokimas.
„Tai irgi visame pasaulyje fiksuoja EBPO, kad sistemos, kuriose į temas yra gilinamasi labiau, bet temų spektras galbūt yra mažesnis, parodo geresnius rezultatus“, – Lrytas tvirtino L. Tilvytė.
Švietimo ekspertė įsitikinusi, kad labiausiai Lietuvai dabar dėmesį reikėtų atkreipti į prastėjančius mokinių skaitymo gebėjimus.
„Tikriausiai daugiausiai akcento turėtume dėti būtent čia, nes jeigu negėbėsime skaityti, negėbėsime suprasti informacijos, jos interpretuoti, mums bus sunku gilintis į kitus mokslus. Jeigu aš neturiu kantrybės perskaityti matematikos uždavinio sąlygą, tikrai vargu, ar aš teisingai jį išspręsiu, nepaisant to, kad gal teoriškai ir žinau, kaip tą dalyką padaryti.
Tai skaitymo gebėjimai turi būti mūsų centre, turime rūpintis jais“, – pabrėžė L. Tilvytė.
Taip pat labai svarbu, tęsė ji, ieškoti ir būdų, kaip padėti toms ugdymo įstaigoms, kurioms sekasi prasčiau nei kitoms.
„Nes EBPO išskiria dar vieną dalyką, kad resursų nukreipimas ten, kur jų labiausiai reikia, irgi labai prisideda prie pažangos. Galbūt tai yra stipresnių mokytojų laikinas siuntimas ar pagalba toms mokykloms, kurioms sekasi sunkiau. Šiandien ir Lietuvoje turime tokią situaciją, kad bandome pritaikyti sprendimus visai sistemai vienu metu, kai iš tikrųjų situacija yra labai skirtinga.
Net jeigu pasižiūrėsime į mūsų nacionalinius pasiekimų ugdymo patikrinimus, tai vienoje savivaldybėje tik pusė vaikų išlaiko dešimtos klasės patikrinimą, kitose savivaldysėse – 93 procentai.
Ugdymo programos yra vienodos, sąlygos samdyti mokytojus ir juos ruošti irgi yra vienodos visoje Lietuvoje, tačiau tie vadybiniai gebėjimai ir gebėjimas rasti tinkamą sprendimą vaikui, kad galėtume jam padėti pasiekti pažangą ir tą rezultatą, yra svarbiausia“, – pažymėjo L. Tilvytė.
EBPO tyrimas užfiksavo ir dar vieną skaudulį – patyčių problemą. Statistika čia taip nedžiugina – bet kokią patyčių formą Lietuvoje pernai patyrė 45,3 proc. mokinių, tuo metu EBPO vidurkis – 47,5 proc.
„Patyčių didėjimas yra itin svarbus, nes geras mikroklimatas yra gerų akademinių pasiekimų pamatas. Viskas prasideda nuo mokyklos mikroklimato – ką rodo ir kiti atlikti tyrimai, kad, pavyzdžiui, mokytojai teigia patyrę patyčias iki 30 proc. iš mokyklos administracijos ir iki 27 proc. iš savo kitų kolegų.
Tai reiškia, kad jeigu tu esi nuolatinėje emocinėje įtampoje, natūralu, kad tu negali ir tinkamai vesti pamokų, tada tą nekokį pavyzdį neši ir mokiniams, ir tai irgi gali būti susiję su prastėjančiu mikroklimatu ir patyčių skaičiaus augimu“, – aiškino L. Tilvytė.
Apskritai patyčių tendencijos Lietuvoje, akcentavo specialistė, jau turėtų kelti nerimą.
„Be gero mikroklimato ir be pozityvios emocinės aplinkos natūralu, kad mokymasis tampa antraplaniu ir nepagrindiniu dalyku, kurio mes turėtume siekti mokykloje“, – kalbėjo „Švietimas #1“ vadovė.
Mokytojas: patikėjote?
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila EBPO PISA tyrimo duomenis taip pat vertina atsargiai.
„Lietuvos mokinių rezultatai virš EBPO vidurkio. Ar patikėjote? Skamba gerai, netgi pagrindžiamai, bet yra detalių. OECD nurodo, kad Lietuvos +3 taškų gamtos mokslų pokytis nuo 2022 m. nėra statistiškai reikšmingas, kaip ir −5 taškų matematikoje. Beje, skaitymo rezultatas sumažėjo 8 taškais.
Šiandien daug kartų girdėsime, kad Lietuva pirmą kartą atsidūrė virš EBPO vidurkio visose srityse. Kodėl mes čia atsidūrėme? EBPO vidurkis krito greičiau už Lietuvos. OECD savo PISA 2025 rezultatų pristatymą pradeda liūdnu sakiniu: matematikos ir skaitymo rezultatai EBPO šalyse nukrito iki žemiausių kada nors PISA užfiksuotų lygių“, – feisbuke rašė mokytojas.
Taigi, aiškino P. Sungaila, ministerijos frazė apie „nuoseklų Lietuvos mokinių pasiekimų augimą“ yra labai apgaulinga.
„Grubiai lyginant PISA skalę per visą Lietuvos dalyvavimo laikotarpį, matematikoje turime −16 taškų, skaityme −6, gamtos moksluose iš esmės esame ten pat, kur buvome 2006 m.
ŠMSM teisingai pabrėžia, kad mažėja mokinių, nepasiekiančių bazinio gamtamokslinio raštingumo lygio. Visgi, OECD pateikia ir kitą skaičių, kurio ministerijos tekste beveik nepamatysi: aukščiausius 5–6 gamtamokslinio raštingumo lygius Lietuvoje pasiekia tik 4,8 proc. mokinių. EBPO vidurkis – 7,2 proc.
Čia galėtume kelti klausimą, ar Lietuvos švietimo sistema nėra gana gera užtikrinti vidutinišką išsilavinimą, tačiau nepakankamai gera auginti akademinį meistriškumą? Vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje taip pat neįprastai stipriai siejasi su jo mokymosi rezultatais. Lietuvos teritorinis atotrūkis beveik 2 kartus didesnis už EBPO vidurkį, beveik 4 kartus didesnis nei Estijoje ir 5 kartus didesnis nei Latvijoje.
Taigi, stovime gana stabiliai pasaulyje, kuriame kiti pradėjo smukti greičiau už mus. Juk svarbiausi ne tik patys skaičiai, bet kaip juos interpretuojame. Būti virš vidurkio dar nereiškia, kad pats augi.
Ir turbūt nėra didelis pasigyrimas tapti geresniu už kitus vien todėl, kad kitiems sekasi vis blogiau. Bent jau esame stabilesni ir atsparesni regresui“, – rašė biologijos mokytojas.
Pristatytais naujausiais duomenimis ypač džiaugėsi kai kurie politikai. Tarp jų – ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Pirmą kartą nuo tada, kai Lietuva dalyvauja PISA tyrime, mūsų penkiolikmečių rezultatai visose srityse yra aukštesni už EBPO vidurkį. Tai svarbus įvertinimas mūsų mokiniams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. (...)
PISA 2025 rezultatai rodo, kad einame teisingu keliu, o tolesnė užduotis – išlaikyti tai, kas duoda rezultatą, ir daugiau dėmesio sutelkti ten, kur mokiniams dar reikia didžiausios pagalbos“, – feisbuke rašė ministrė.
Entuziazmo neslėpė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė.
„Tai svarbus mūsų mokinių, mokytojų ir visos švietimo bendruomenės darbo įvertinimas, kuriuo labai norisi pasidžiaugti!“ – rašė politikė.