Kitoks „Ačiū“ mokytojams
Mokytojų dieną įprasta pedagogams dovanoti gėles, tačiau „Skambantis AČIŪ“ iniciatoriai rado kitą būdą ištarti „Ačiū“, kuris nebūtų vienkartinis ir paliktų pokytį. Tad 2000 mokinių ir mokytojų iš 7 Vilniaus mokyklų susitiko bendram muzikiniam sveikinimui ir atliko Andriaus Mamontovo dainą „Kitoks pasaulis“, nes be mokytojų ar mokinių pasaulis išties būtų kitoks.
Tačiau „Skambantis AČIŪ“ sumanytas ne tik kaip garsus sveikinimas. Žinutė gerokai platesnė – per bendrą veiklą stiprinti mokinių ir mokytojų santykį, nes stipri mokyklos bendruomenė ir nuoširdus dėkingumas prasideda nuo ryšio.
Susiję straipsniai
„Norime kurti bei stiprinti mokinių ir mokytojų santykį kuriant bendras patirtis, kartu siekiant bendro tikslo, kuriant, klystant ir vėl bandant. Šiam renginiui mokiniai ir mokytojai kartu mokėsi dainos žodžius, judesius ir repetavo. Tikiu, kad tokios gražios patirtys stiprina ryšį ir augina tai, ko dažnai siekiama mokykloje – pagarbą, pasitikėjimą, abipusį dėkingumą ir bendrystę. Visi pasikrauna daug gerų emocijų ir įkvėpimo, kuris kitaip nušviečia kasdienybę“, – sako Lina Mockuvienė, Emocinio intelekto ir muzikos erdvės Vilniuje EIME įkūrėja, pedagogė ir iniciatyvos „Skambantis AČIŪ“ sumanytoja.
Pernai pirmą kartą surengtoje socialinėje akcijoje „Skambantis AČIŪ“ dalyvavo apie 1000 mokinių ir mokytojų, o šiemet – dvigubai daugiau, 2000 iš 7 Vilniaus mokyklų. Prie organizatorių – EIME, Vilniaus Antakalnio gimnazijos ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos – prisijungė Vilniaus „Volungės“ darželis-mokykla, Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazija, Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija.
Šiais metais pirmą kartą suskambo ir bendras 7 mokyklų mokytojų choras.
„Džiaugiuosi, kad mokytojai dar stipriau įsitraukė į šią bendrą patirtį ir sveikinimą. Jie buvo ne tik tie, kuriems vaikai tarė garsų „Ačiū“, bet ir patys dėkojo kolegoms ir savo mokiniams. Juk visi esame vieni kitų mokytojai. Mokytojas augina vaiką, bet vaikai taip pat augina mokytoją – verčia keistis, ieškoti naujų būdų ir mokytis kartu. Todėl norisi, kad dėkingumas mokykloje sklistų ne viena kryptimi“, – pabrėžia Lina Mockuvienė.
Vietoje priešinimosi – komanda
Už „Skambančio AČIŪ“ slypi ir dar vienas klausimas – kaip kurti mokyklą, kurioje vaikas ne tik vykdo tai, ko iš jo reikalaujama, bet ir pats nori mokytis, įsitraukti bei būti bendruomenės dalimi.
„Mes, suaugusieji, žinome, kodėl svarbu mokytis. Tačiau vaikui vien liepti ir pasakyti, kad „tau reikia mokytis“, neužtenka. Jis pats turi tuo patikėti ir suprasti, kokią didelę įtaką tai turės jo ateičiai“, – sako EIME įkūrėja Lina Mockuvienė.
Pasak jos, tam svarbus ne tik ugdymo turinys, bet ir vaikų sąmoningumas, prasmės suvokimas ir iniciatyvumas. Kai žmogus nuolat tik vykdo tai, ką jam liepia kiti, sunku tikėtis įsitraukimo, todėl būtina suteikti erdvės iniciatyvai, mokytis palaikyti kito idėją, prisidėti prie bendro rezultato ir pasistengti ne tik dėl savęs.
„Turime skatinti vaikų iniciatyvumą, įsitraukimą ir bendradarbiavimą net ugdymo procese. Labai svarbu kartu su vaikais dalyvauti, daryti ką nors drauge. Tik taip galima pajusti, kuo jie gyvena, pažvelgti į pasaulį jų akimis ir geriau suprasti, kaip mokymąsi padaryti įdomesnį ir įtraukiantį.
Tam reikia kartais išeiti už klasės ribų, palikti įprastus mokytojo ir mokinio vaidmenis, padaryti ką nors kitaip nei visada. Kai mokiniai ir mokytojai kartu imasi kokios nors veiklos, mokomasi bendradarbiauti, palaikyti vienas kitą, prisiimti atsakomybę ir džiaugtis bendru rezultatu. Tokios patirtys padeda suprasti, kad bendrystės nesurepetuosi ir ji neatsiranda savaime – ją kuriame savo veiksmais“, – pasakoja Lina Mockuvienė.
Be to, pasak jos, tokia nekasdienė „Skambančio AČIŪ“ patirtis pažadina ir kūrybiškumą bei įkvepia – mokykloje gimsta naujos idėjos, mokytojai ir vaikai pradeda vieni kitus matyti kitaip, atsiranda noras kartu kurti ir puoselėti bendruomenę.
„Kai jau pajunti, ką reiškia toks ryšys, norisi jo daugiau ir ieškai būdų, kaip jį išlaikyti“, – sako Lina Mockuvienė.