Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno pateiktas projektas numato, kad tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose programos vykdomos valstybine (lietuvių) kalba. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose būtų pradedama ugdyti tik lietuvių kalba.
Priėmus įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. visuomeninio ugdymo dalykų, pavyzdžiui, istorijos, geografijos ir kitų, būtų mokoma lietuvių kalba, dar po 2 metų – nuo 2030 rugsėjo 1 d. jau visi dalykai, išskyrus gimtosios kalbos mokymąsi, būtų mokomi lietuvių kalba.
Įgyvendinus tokius pokyčius, pavyzdžiui, rusiškose mokyklose būtų didinamas dalykų, mokomų lietuvių kalba, skaičius. Tačiau lenkiškų mokyklų šie pakeitimai nepaliestų, nes įstatyme siūloma numatyti išimtį ugdymui, kuris vykdomas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kalba.
Susiję straipsniai
Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę steigėjo sprendimu, pageidaujant mokiniams ir tėvams tautinių mažumų mokyklose, darželiuose steigti klases ar grupes lietuvių kalba. Tai leistų išvengti tokių atvejų, kai savivaldybės nesudaro sąlygų vykdyti ugdymą lietuvių kalba, todėl tokių mokyklų tinklą yra priversta kurti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Įstatymo pataisomis atsisakoma perteklinių procedūrų – mokymo valstybine (lietuvių) kalba įvedimas ar mokymo tautinės mažumos kalba pabaiga mokykloje nebūtų laikoma mokyklos struktūros pertvarka.
Aktualu užsieniečiams: privalėtų mokytis valstybine kalba
Švietimo įstatymo pataisomis L. Kasčiūnas siūlo įteisinti užsieniečių (imigrantų) mokymą tik lietuvių kalba – t. y. jiems nebūtų sudaromos galimybės mokytis ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, rusų kalba.
Jis siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tautinių mažumų darželiuose ir mokyklose mokosi Lietuvos Respublikos piliečiai, save priskiriantys tautinėms mažumoms. Trečiųjų šalių piliečiai savo kultūrine, kalbine patirtimi ir žiniomis, anot L. Kasčiūno, negali būti prilyginami tautinėms mažumoms, kaip tai apibrėžta Tautinių mažumų įstatyme. Jo nuomone, užsienio valstybių piliečių vaikams, ypač atvykusiems iš buvusios SSRS, turėtų būti taikomas kitoks ugdymo būdas nei tautinėms mažumoms.
Priėmus įstatymo pataisas, anot L. Kasčiūno, būtų sprendžiamas imigrantų mokymo valstybine kalba klausimas – t. y. rusai, baltarusiai, ukrainiečiai būtų nukreipiami į valstybinius darželius ir mokyklas lietuvių ugdomąja kalba.
L. Kasčiūno nuomone, kalbinė atvykstančių trečiųjų valstybių piliečių integracija yra itin svarbus klausimas tiek pačiai valstybei, tiek sėkmingam jų funkcionavimui Lietuvoje.
Konservatorių inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 43 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 32 susilaikė. Po svarstymo parlamento Švietimo ir mokslo, Žmogaus teisių komitetuose gruodžio 15 d. projektas vėl turėtų pasiekti Seimo plenarinę salę.
Šiuo metu Švietimo įstatymas leidžia ugdymo įstaigose, vykdančiose ugdymą tautinių mažumų kalba mokytis tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečiams.
Galiojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje turinčių asmenų vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.