Mokinių skaičius Europoje mažėja: Lietuva ieško būdų išsaugoti ugdymą regionuose

ŠMSM teigimu, ryškiausia tendencija matoma mažose savivaldybėse, kur mažėja mokinių, o mokyklų, kuriose mokosi iki 200 vaikų, daugėja.

„Vaikų Lietuvoje mažės ir toliau, demografinės tendencijos artimiausią dešimtmetį nebus geros. Tai pagrindinė nerimą kelianti problema, į kurią atkreipia dėmesį ir valstybė, ir savivaldybės“, – teigė ŠMSM atstovai.

Ministerijos vertinimu, mokyklos išlikimas svarbus ne tik dėl galimybės vaikams mokytis arčiau namų, bet ir dėl pačių gyvenviečių ateities.

„Į nuolatinį mokinių skaičiaus mažėjimą turi atsižvelgti savivaldybės, formuodamos savo mokyklų tinklą. Ministerija taip pat rūpinasi, kad savivaldybės galėtų išlaikyti ir nedideles mokyklas miesteliuose, nes nelikus mokyklos ar darželio, nebelieka galimybių įsikurti jaunoms šeimoms, miesteliai ima merdėti“, – pažymėjo institucija.

Anot ŠMSM, siekdama padėti mažoms mokykloms išlikti, Vyriausybė 2025 metų pavasarį leido miestelių gimnazijose formuoti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisideda 50 proc. mokymo lėšų. Iki šio pakeitimo tokiose klasėse turėjo mokytis bent 21 mokinys.

„Atsižvelgiant į unikalią Neringos geografinę padėtį ir ribotas alternatyvas mokiniams įgyti vidurinį išsilavinimą, išimtis padaryta Neringos savivaldybei, kurioje veikia tik viena gimnazija. Nidos gimnazija gali sudaryti ir mažesnes negu 12 mokinių klases“, – sakė ŠMSM.

Nuo 2026 metų rugsėjo numatytos papildomos išimtys tautinių mažumų mokykloms.

„Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose esančioms gimnazijoms tautinės mažumos kalba, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gimnazijoms lietuvių kalba, jeigu jos vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki 8, o mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60. Galutinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus klasėse priima savivaldybių tarybos“, – nurodė ministerijos atstovai.

Praėjusiais metais ŠMSM kartu su savivaldybėmis aptarė keturis alternatyvius mokyklų tinklo organizavimo modelius. Tačiau, pasak ministerijos, konkretų sprendimą kiekviena savivaldybė priima pati, atsižvelgdama į vietos situaciją ir ateities perspektyvas.

Graikijoje, naujienų portalo „Efsyn“ duomenimis, dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo taip pat tenka uždaryti mokyklas. Tai tampa ypač rimtu iššūkiu atokesnėms šalies vietovėms. Remiantis Graikijos statistikos tarnybos ir Švietimo ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose mokėsi 1 291 289 mokiniai, o 2026–2027 mokslo metams registruotų mokinių skaičius jau siekė tik 1 270 331.

Žurnalisto Mike Konstantopoulos pateiktais duomenimis, Rytų Makedonijos ir Trakijos regionuose veiklą turėtų sustabdyti 48 mokyklos. Vidurio ir Vakarų Makedonijos regionuose 2026–2027 mokslo metais numatyta sustabdyti 22 mokyklų veiklą. Dar 42 mokyklas, pasak žurnalisto, ketinama uždaryti Tesalijos regione.

Su panašia situacija susiduria Italija. Leidinio „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli pažymi, kad mokyklos uždarymas tokiose vietovėse reiškia ne tik ugdymo įstaigos praradimą, bet ir sunkesnes gyvenimo sąlygas šeimoms bei spartesnį bendruomenių nykimą.

Pagal Italijos įstatymus, pradinėse mokyklose paprastai turi mokytis bent 15 vaikų, tačiau gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktose teritorijose galimos išimtys. Tokiose mokyklose gali būti jungiamos skirtingo amžiaus vaikų klasės, o kai kuriais atvejais pasitelkiamas nuotolinis mokymas, nurodė internetinio leidinio Balkanų ir Kaukazo observatorija TransEuropa (OBCT) atstovas Lorenzo Ferrari.

Vis dėlto mokyklos išsaugojimas nėra vien finansavimo klausimas. Pasak S. Martelli, kai mokyklą išlaikyti tampa nebeįmanoma, mokinius galima perkelti į didesnes ugdymo įstaigas, kuriose yra daugiau infrastruktūros ir specialistų. Tačiau toks sprendimas veiksmingas tik tada, kai užtikrinamas patikimas transportas, o kelionės į mokyklą netampa pernelyg ilgos.

Graikijos valdžia, naujienų portalo „Efsyn“ duomenimis, taiko analogiškus sprendimus.

Austrijoje, kur taip pat nustatytas minimalus mokinių skaičius mokykloms, sprendžiant mažų ugdymo įstaigų ateities klausimą taikomas bendradarbiavimo modelis. Leidinys „Der Standard“ rašė, kad Tirolio kalnuotame Cilerio slėnyje veikiančioje mažoje mokykloje tradicinės pamokos vyksta vietoje, o bendros veiklos organizuojamos kartu su kaimynine mokykla. Tokiu būdu mokiniai gali mokytis savo gyvenvietėje, tačiau dalyvauti bendrose išvykose, dirbtuvėse ir kitose veiklose, kurioms mažoje mokykloje gali trūkti galimybių.

Pasak Austrijos švietimo ministro atstovo spaudai, šalyje mokyklų uždarymo ir veiklos organizavimo sprendimus priima federalinės žemės, o taisyklės skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau akivaizdžiai matoma sprendimų vertė.

„Siekdama užtikrinti švietimo įstaigų prieinamumą regionuose, federalinė valdžia skiria specialų struktūrinį finansavimą, taip prisidėdama prie nedidelių, vietos bendruomenėms artimų mokyklų tinklo išlaikymo. Kaip tvari alternatyva mažų mokyklų uždarymui įvardijamas jų jungimas į bendrus mokyklų tinklus“, – sakė Christophas Wiederkehris.

Jo teigimu, jungimo nauda gali būti matoma ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

„Didesniuose administraciniuose vienetuose vadovai ir administracijos darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti koordinavimui bei valdymui, o mokytojai – dalytis pedagogine patirtimi, naudotis bendra infrastruktūra ir veiksmingiau paskirstyti išteklius. Tai skatina mokytojų profesinį tobulėjimą ir stiprina ugdymą vietos bendruomenėse“, – paminėjo Austrijos švietimo ministerijos atstovas.

Administracinį mokyklų jungimą taiko ir Čekija. Leidinio „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička nurodė, kad tokiu atveju mokyklos fiziškai veikia atskirai, tačiau dalijasi valdymo ir administravimo funkcijomis, taip siekdamos sumažinti išlaidas. Pasak P. Jedličkos, valstybės lygmeniu rekomenduojama jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 180 vaikų.

Tarp kitų Čekijoje taikomų priemonių – kelių mokyklų bendradarbiavimas dalijantis specialistais, pavyzdžiui, psichologais, taip pat sporto salių, aikštynų ir renginių erdvių nuoma pasibaigus pamokoms.

Bulgarijoje, naujienų portalo „Mediapool“ duomenimis, mokyklų tinklo pertvarka kaimo vietovėse vykdoma nuo 2007 metų. Šalies statistikos instituto informacija rodo, kad 2007–2023 metais buvo uždaryta daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Nepaisant šių pokyčių, 2024 metais daugiau nei pusėje Bulgarijos mokyklų mokėsi mažiau nei 200 mokinių.

„Viena iš taikomų priemonių – centrinės mokyklos, į kurias vežami vaikai iš gyvenviečių, kuriose ugdymo įstaigų nebėra. 2025–2026 mokslo metais Bulgarijoje veikė 692 tokios mokyklos, kuriose mokėsi 166 374 mokiniai“, – pasakojo žurnalistė Desislava Koleva.

D. Kolevos teigimu, valstybė taip pat finansuoja kasdienį mokinių vežimą autobusais, kad mokyklos perkėlimas į kitą gyvenvietę netaptų neįveikiama kliūtimi šeimoms.

Bulgarijoje veikia ir saugomų mokyklų sistema. Vyriausybė gali suteikti mokyklai saugomos statusą, kuris neleidžia jos uždaryti nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus. 2025–2026 mokslo metais tokį statusą turėjo 168 mokyklos.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Austrijos naujienų portalas „Der Standard“, Graikijos naujienų portalas „Efsyn ir Bulgarijos naujienų portalas „Mediapool“, Italijos naujienų portalas „OBCT“ bei Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“.