M. Katelynas kiek anksčiau svarstė, kad nemažas kiekis žmonių, kurie į Lietuvą atvyksta studijų pagrindu, kartu naudojasi galimybe dirbti pagal individualią veiklą, tad neretai aukštosios mokyklos jų fiziškai net nemato. Tai iškėlė klausimą ir dėl griežtesnių studijuojančiųjų užsieniečių ribojimų.
Statistika rodo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose – universitetuose ir kolegijose – šiuo metu mokosi beveik 18 tūkst. studentų iš užsienio. Vienas iš jų – ir Klaipėdoje studijuojantis pakistanietis Abdula Miras (Abdullah Mir).
Tiesa, vienoje iš uostamiesčio kolegijų finansų studijas pasirinkęs 22-erių vaikinas siekia savo pavyzdžiu parodyti, kad visų į Lietuvą išsilavinimo įgyti atvykusių kitataučių tikrai nereikėtų demonizuoti.
Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai: kiek imigrantų mums iš tiesų reikia?
„Žmonės turi suprasti vieną dalyką – ne visi esame vienodi, iš tiesų net penki pirštai nėra vienodi, tad kaip galėtų būti vienodi visi žmonės?“ – kalbėdamas su portalu Lrytas svarstė vaikinas.
Aktyviai savo gyvenimo akimirkomis, o taip pat – ir studijų procesu socialiniuose tinkluose besidalinantis Abdula papasakojo, su kuo tenka susidurti kitataučiams studentams ir kodėl net sulaukdamas darbo pasiūlymų vis tiek renkasi visą savo dienos laiką skirti paskaitoms.
Susiję straipsniai
Įvertino ir studijų kokybę
Neseniai M. Katelynas LRT televizijos laidoje „Savaitė“ teigė, jog statistiniai duomenys rodo, kad yra nemažas skaičius žmonių, atvykstančių į Lietuvą studijų pagrindu ir tuo pačiu metu besinaudojančių galimybe dirbti pagal individualios veiklos sutartį.
„Aukštosios mokyklos jų net fiziškai nemato, ir ta kontrolė yra nepakankama. Aš manau, kad tas kelias turi baigtis, kuomet kai kurios aukštosios mokyklos iš to uždirba, bet Lietuvoje tas vaizdas ir kuriasi, kad tų migrantų yra daugiau, negu iš tiesų deklaruojama“, – LRT televizijos laidoje sakė vidaus reikalų ministras.
Apie iš Pakistano į Klaipėdą studijuoti atvykusį Abdulą Lrytas rašė jau anksčiau. Tuomet vaikinas papasakojo, kad Lietuvoje iš esmės atsidūrė neplanuotai – kartu su draugu ketino vykti mokytis į Airiją, tačiau atsirado problemų su dokumentais ir vaikinai nebespėjo patekti į norimą aukštąją mokyklą.
Tuomet draugai pradėjo ieškoti, kokią kitą šalį būtų galima pasirinkti savo studijoms – taip atrado Lietuvą.
Vaikinai sužinojo, kad dar spės pateikti dokumentus į Klaipėdos valstybinę kolegiją. Atsakymą iš jos esą gavo jau po kelių dienų. Abdula nusprendė rinktis verslo finansų studijų programą, jo draugas – slaugą.
Dabar pakistanietis portalui Lrytas pasakojo, kad kartu su juo finansų studijų programoje mokosi ir daugiau jo tautiečių, taip pat čia yra studentų iš Alžyro ar Maroko. Iš pradžių kurse buvo 30 studentų, dabar, pasak vaikino, jų liko 16.
„Kalbant apie studijų pradžią – taip, buvo sunku, bet kartu ir gana smagu, nes pirmąjį semestrą paskaitos vyko nuotoliniu būdu. Turėjau šiek tiek sunkumų, nes internete viskas veikia šiek tiek kitaip nei auditorijose, bet galiausiai viskas susiklostė gerai“, – pasakojo Abdula.
Tiesa, pridūrė pakistanietis, pradėjęs studijuoti jis jau galėjo džiaugtis pavyzdingais pažymiais ir gauta stipendija. Ją, gerai išlaikęs egzaminus, vaikinas gauna iki šiol.
„Prasidėjus antram semestrui prasidėjo tikroji studento patirtis. Kai kurios paskaitos buvo geros, bet kai kurios – ne itin. Vienas iš mūsų dėstytojų nelabai kalba angliškai, todėl man ir kai kuriems kitiems studentams buvo nelengva, bet kažkaip susitvarkėme“, – kalbėjo studentas iš užsienio.
Abdula neslėpė, kad pasirinktų studijų kokybė jį džiugina ne visada – mat jo paties lūkesčiai buvo kiek didesni.
„Kolegijoje mus vis dar moko pasitelkiant senus metodus, nors čia turime modernius kompiuterius. Kai kurie dėstytojai tikrai profesionalūs, bet kartu tas švietimas, kurį gauname, turbūt nelabai atitinka reikalavimus.
Esu finansų studentas, todėl nemanau, kad man būtina visą laiką mokytis tik teoriją. Trečiame semestre turiu praktiką, bet ji vyksta pačioje kolegijoje, ir nemanau, kad tai yra labai prasminga“, – svarstė Klaipėdoje studijuojantis pakistanietis.
Be to, pridūrė Abdula, mokymo medžiaga čia vis dar labai pasenusi.
„Kai kurie dėstytojai naudoja skaidres, kurias naudojo ir 2017 ar 2018 metais. Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė – turėtume žengti koja kojon su laiku“, – įsitikinęs užsienietis.
Pats Klaipėdoje studijuojantis pakistanietis tikino nesuprantantis tų užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą mokytis, tačiau to nedaro, o verčiau renkasi greitą uždarbį. Visgi sutinka – tokių žmonių yra.
„Tai tiesiog labai apgailėtina, nes tu moki už mokslus, bet negauni žinių. Tikslas yra tik užsidirbti pinigų, bet tai – trumpalaikis dalykas.
Jei įgysi gerą išsilavinimą ir mokysiesi gerais pažymiais, ateityje turėsi daug daugiau galimybių, o ne tik dirbsi atsitiktinius darbus. Manau, kad niekas nenori matyti savęs tik kaip maisto kurjerio ar pavežėjo, dirbančio bet kokiame menkai apmokamame atsitiktiniame darbe“, – vertino Abdula.
Uostamiestyje studijuojantis pakistanietis svarstė, kad apskritai dirbantys studentai tikrai nėra vien tik blogas pavyzdys, tačiau aukoti savo išsilavinimo nereikėtų.
„Užsidirbti savų pinigų yra svarbu, bet kartu neturėtų daryti kompromisų dėl savo išsilavinimo. Aš neseniai taip pat dirbau, bet tik vasarą.
Dabar, kai mano sezoninis darbas baigėsi, sulaukiu naujų darbo pasiūlymų, bet jų nepriimu, nes jie nesuderinami su mano tvarkaraščiu ir aš negaliu praleisti septynių paskaitų“, – dalijosi Abdula.
Paskaitų nepraleidžia, bet požiūris – labai įvairus
Į Lietuvą studijuoti atvykusio pakistaniečio paskaitų tvarkaraštis dabar atrodo gana intensyviai – kaip pats sako, tai labiau primena ne studijas, o kasdienybę įprastoje mokykloje.
„Įprastai turiu paskaitas penkias dienas per savaitę, todėl mano tvarkaraštis labai įtemptas. Tai visai neprimena universiteto. Labiau primena mokyklą – ryte einu į paskaitas, o vakare grįžtu namo.
Šis semestras vis dėlto yra šiek tiek geresnis nei ankstesnis, nes praėjusį semestrą į kolegiją keliaudavau 8:30 val. ryto, o grįždavau po 17 valandos, ir taip tęsdavosi penkias dienas iš eilės. Taip vis dar yra ir pirmakursiams.
Šiais mokslo metais pirmasis mėnuo buvo kiek laisvesnis, bet dabar viskas vėl prasidės iš naujo, nes nuo kitos savaitės turėsiu paskaitas penkias dienas per savaitę, ir jų susikaupė daug“, – pasakojo Abdula.
Paklaustas, kaip aplinkiniai reaguoja į faktą, kad jis yra studentas iš užsienio šalies, pakistanietis prisipažino, kad patirčių iki šiol turėjo labai įvairių.
Abdula sutinka, kad studentai taip pat gali būti įvairūs, todėl į vieną ar kitą pusę nestoja.
„Kaip užsienio studentas susidūriau su nepagarba, bet manau, kad situacija yra gana nevienareikšmiška. Kai kuriems žmonėms tiesiog visiškai nerūpi, o kiti elgiasi gana priešiškai.
Nemanau, kad visi žmonės šiuo atžvilgiu klysta, nes žinau, kad kai kurie užsienio studentai elgiasi visiškai necivilizuotai, ir tiems žmonėms tikrai reikia išmokti pagrindinių etikos normų.
Tačiau žmonės taip pat turi suprasti vieną dalyką – ne visi esame vienodi, iš tiesų net penki pirštai nėra vienodi, tad kaip galėtų būti vienodi visi žmonės?“ – klausė vaikinas.
Kartais svetimšaliui tenka išgirsti ir labai nekorektiškų pasvarstymų.
„Praėjusį mėnesį kolegijoje vyko vienas renginys. Vienas studentas pasakė dėstytojui, kad vyresnio amžiaus moterys žiūri į mus pro balkono langą ir kažką kalba.
Dėstytojas atsakė studentui, jog tos moterys mano, kad tamsesnio gymio žmonės yra prievartautojai. Tai nėra gerai, nes taip visų akivaizdoje visai bendruomenei klijuoji etiketę.
Bet turiu ir gerų patirčių. Kai kurie mūsų dėstytojai yra be galo malonūs, stengiasi iš visų jėgų mokyti ir užtikrinti, kad viską suprastume. Tačiau savo ruožtu kai kurie studentai to nevertina“, – konstatavo Abdula.