Ministro inicijuota darbo grupė siūlo, kad II miškų grupėje (draustinių bei rekreaciniuose miškuose) būtų uždrausti vykdyti pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus išskirtinio pavojaus atvejais reikalingus sanitarinius miško kirtimus.
„Valstybinė įmonė (Valstybinių miškų urėdija – ELTA) nuo lapkričio 1 dienos pradės tai taikyti, tuo metu įstatymo pataisos turėtų būti parengtos iki šių metų pabaigos ir tuomet vyks diskusijos ir derinimas tarp atsakingų institucijų ir visuomenės“, – sakė K. Navickas.
III miškų grupėje (apsauginiuose miškuose) bus siūloma drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus kelis atvejus, būtinus miško atkūrimui.
Šie pakeitimai valstybiniuose miškuose būtų taikomi nuo kitų metų.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sakė, kad išimtiniai atvejai, leidžiantys vykdyti plynuosius kirtimus, atsirado, nes tik taip galima atkurti mišką.
„Pagrindinis principas yra, kad draudimu nepadarytume didesnės žalos gamtai. Nes, jei draudimas būtų besąlyginis, tai tokiu atveju mes padarytume tam tikrose augavietėse didesnę žalą nei vykdant dabartinę veiklą. Todėl atsirado išimtiniai atvejai, kai plynieji kirtimai turi būti vykdomi, siekiant atkurti mišką“, – kalbėjo M. Norbutas
Anot jo, III grupės miškuose, pavyzdžiui, Labanoro girioje, kirtimai yra pradėti, tačiau dar nepabaigti, todėl jų negalima staiga nutraukti.
„Dalis kirtimų jau yra pradėta, jie negali sustoti. Jei kažkas yra pradėta ir nepabaigta, net negalima atkurti toje vietoje normaliai. Tai bus sustabdyta nuo Naujų metų, nes tiek reikia įmonei (VMU – ELTA) užbaigti (kirsti – ELTA) tuos plotus, bet tikrai nebus pradėti nauji kirtimai“, – akcentavo jis.
Šiose teritorijose taip pat siūloma, kad išimtiniais atvejais maksimalus pagrindinių plynųjų miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 3 ha.
Tuo metu IV grupei priklausančiuose ūkiniuose miškuose vienu kirtimu vykdomų plynųjų miško kirtimų plotą siūloma sumažinti nuo 8 iki 3 ha.
Anot aplinkos ministro, priimtas sprendimas yra žingsnis didesnės biologinės įvairovės užtikrinimui.
„Visada yra sankirta tarp požiūrio į mišką. Vienas yra rekreacinio miško naudojimo kampas ir yra ūkinis. Visą laiką čia yra konfliktas. Mes balansuojame tarp ekonominės ir biologinių įvairovių naudos. (...) dabar mes padarėme svarbų žingsnį biologinės įvairovės linkme ir aš dėl to džiaugiuosi“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Valstybinių miškų tarnybos nuo rugsėjo vidurio Labanoro girioje vykdytus patikrinimus, K. Navickas sakė, kad esminių pažeidimų nebuvo rasta.
„Valstybinių miškų tarnyba kažko ypatingo nerado. Keletas nelegalių kirtimų privačiuose miškuose – dėl to perduota policijai, o valstybiniuose miškuose 3,4 kubinio metro iškirsta pušų be leidimo, kas yra 3 vienetai pušų“, – sakė aplinkos ministras.
Jo teigimu, pastebėta, jog buvo atrėžtos kelios jaunesnės nei leidžiama biržės, todėl nuspręsta, kad medžių kirtimo amžiaus grupės judėjimas turi būti į didėjimo, o ne mažėjimo pusę.
ELTA primena, kad K. Navickas rugsėjo viduryje paskelbė, kad, kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai.
Miškų kirtimų tema ypač paaštrėjo po to, kai rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.
Tačiau, kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad saugomų teritorijų plotai bus plečiami, bus svarstoma, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, apriboti plynuosius kirtimus.
