Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasitarimo metu atkreipė dėmesį, kad kai kurios ŽŪM perkėlimo nuostatos prasilenktų su įstatymais, nes dar reikia apsispręsti dėl patalpų, kurios lieka Vilniuje, likimo bei atsirinkti, kaip efektyviau išnuomoti patalpas Kaune.
S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad sprendimas patalpas Kaune nuomotis tik iš privataus sektoriaus gali būti neefektyvus, todėl paragino ieškoti patalpų nuomos galimybių ir viešajame sektoriuje.
Vis dėlto ministras pirmininkas įsitikinęs, kad žemės ūkio ministras G.Surplys situaciją valdo.
„Tai – politinis sprendimas, kas buvo numatyta ir rinkimų, ir Vyriausybės programoje, bet tas politinis sprendimas turi savo racionalų pradą – tai ir regioninė politika, ir efektyvumas, taupymas, centrinių institucijų atsiradimas mieste taip pat generuoja papildomas darbo vietas. Ministras, matau, kad suvaldo situaciją. Kitą savaitę bus konkretūs terminai, pagal juos tik centrinės institucijos bus perkeltos“, – po Vyriausybės posėdžio sakė S. Skvernelis.
Kaip Vyriausybės pasitarime teigė G. Surplys, ŽŪM, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perkėlimo procesas būtų baigtas ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d.
Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra aiškiai įtvirtinta, į kokias patalpas Kaune turės persikelti ministerija.
„Protokole buvo tokie sprendimai, kurie neturėtų būti protokoliniai sprendimai, nes įstatymai reguliuoja, kaip, koks turtas turėtų būti naudojamas veiklai. Nėra tikslinga rašyti, kad būtinai turi būti nuoma, gal bus statybos, gal bus valstybės esantis turtas panaudotas. Nebūtinai turi būti nuoma, todėl tai – redakcinio pobūdžio sprendimai. Manau, bus savaitė laiko gera padiskutuoti ir su profesinėmis sąjungomis“, – pasitarime teigė S. Skvernelis.
NŽT viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis pasitarimo metu teigė, kad tarnybos perkėlimo kaštai siektų beveik 2 mln. eurų, o centrinio padalinio perkėlimas neprisidėtų prie regioninės politikos skatinimo. Taip pat, pabrėžė jis, NŽT darbuotojai nuolatos dalyvauja įvairių institucijų pasitarimuose Vilniuje, todėl raginama atskirti NŽT centrinio padalinio perkėlimą nuo ŽŪM perkėlimo plano.
G. Surplys pasitarime sutiko su S. Skvernelio pastabomis, tačiau teigė, kad NŽT centrinio padalinio perkėlimas į Kauną – ekonomiškai paskaičiuotas sprendimas.
„Dėl regioninės politikos – jūs (NŽT. – ELTA) esate 200 darbuotojų. Tai yra regioninės politikos instrumentas, kuriuo galima sustiprinti regioną. Žmonėms atsiras galimybė dirbti ne regioniniame padalinyje su mažesniu atlyginimu, bet centriniame. (...) Turime skaičius, kurie rodo, kad perkėlę tris įstaigas taupysime pusę milijono eurų (per metus. – ELTA), todėl tai – ekonomiškai pagrįsta“, – pasitarime sakė G. Surplys.
Argumentuojama, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, taip pat būtų diegiama šiuolaikinės vadybos kokybės sistema LEAN. ŽŪM skaičiuoja, kad procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
Tikslas perkelti ŽŪM į Kauną yra nurodytas Vyriausybės programoje. Tiesa, kai kurios žemdirbių organizacijos kritikavo šį sumanymą, nes, pasak jų, po perkėlimo darbai atitrūks nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus, o darbas bus išbalansuotas dėl kelionių.
ŽŪM yra paskelbusi skaičiavimus, jog ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad jau kitąmet ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune, o kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
