„Faktas, kad karantinas paveikė derybas dėl naujos daugiametės finansinės programos ir to, ko Lietuva siekė, – pilnos konvergencijos, pasiekti ilguoju laikotarpiu vidutinį tiesioginių išmokų lygį – 260 eurų (už hektarą – ELTA). Karantino įtaka tikrai labai jaučiama. Ir net Europos Komisijoje tos temos į antrą planą buvo nuėjusios, visų pirma, iššūkiai dėl kainų kritimo žemės ūkyje suvaldymo.
Dabar tos kalbos vėl atgal sugrįžta – ir valstybių vadovų lygiu, ir žemės sektoriaus lygiu. Penktadienį turėsiu pokalbį su Vokietijos žemės ūkio ministre, nes nuo liepos 1 dienos vokiečiai perima pirmininkavimą ir vienas klausimų yra daugiametė finansinė programa“, – Eltai teigė A.Palionis.
Dabartinis pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams, pateiktas programoje, – 204 eurai už hektarą.
Tuo metu derinant su Europos Komisija paramos priemones žemės ūkio sektoriui, pastarajai užkliuvo punktas, kuriuo siekiama perdirbėjams kompensuoti tik už perdirbtą lietuvišką žaliavą.
„Neformaliame derinime visos schemos buvo suderintos, daugiau mažiau kiekvienai schemai buvo pastabų. Tos schemos, kurios buvo per gamintojus, ten išvis pastabų praktiškai nebuvo. Kur per perdirbimo sektorių, kadangi visose schemose buvome įdėję lietuviškos produkcijos kilmės sąvoką, tai Europos Komisija pasisakė prieš, kad mes taip ribojame. Kai kuriose schemose mums tai nėra aktualu, kaip paukštininkystė, tai sutikome“, – sakė A.Palionis.
Vis dėlto Žemės ūkio ministerija dar derasi dėl lietuviškos kilmės sąvokos pieno sektoriuje.
„Dėl ko norime išlaikyti tą lietuviškumą, nes maždaug 35 proc. pieno žaliavos importuojama iš Estijos ir Latvijos. Jie pasitvirtinę paramą per gamintojus.
Jeigu žiūrėtume iš ES, tai išeitų, kad būtų dviguba parama. Latviai sumoka gamintojams, o Lietuvoje mes dar sumokame už perdirbimą už tą patį pieną. Mūsų Konkurencijos taryba tą supranta.
Tačiau ar dvigubos pagalbos mechanizmas, ar ribojamas laisvas prekių judėjimas, tai Europos Komisijai tas prioritetas yra ribojimas prekių judėjimo“, – teigė ministras, pridurdamas, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip galėtų baigtis šios derybos.
Ūkininkai reikalauja suvienodinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tiesiogines išmokas su ES vidurkiu, primena ELTA.
ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021-2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko bei pasaulį užklupusi pandemija.