Aišku, reikėtų apsispręsti, kokius augalus auginsite, išsiaiškinti tų augalų suderinamumą bei pasiruošti sėjomainos planą, kuris itin praverčia sodinant vienmetes daržoves.
Antras etapas – išrinkti daržui – sodui geriausią vietą, kad ji būtų lygi, netrūktų natūralaus apšvietimo iš visų pusių. Na ir galiausiai reikėtų sudaryti sodinimo planą taip, kad kiekvienam augalui užtektų vietos, apgalvoti, kokios formos bus sodeliai.
Nepamirškite, kad aukščiausius augalus reikėtų sodinti šiaurinėje dalyje, žemesnius – viduryje, o žemiausius – pietinėje, kad visi galėtų gauti pakankamai saulės spindulių.
Atlikus namų darbus, galima pereiti prie svarbaus sprendimo – lysvių tipo pasirinkimo. Būtent nuo jo priklausys augalų priežiūros ypatumai ir augalų derlius.
Kokią lysvę rinktis?
Štai keli esminiai lysvių tipai ir jų skirtumai, kuriuos pravartu žinoti.
Plokščiosios. Tai pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Dirvą sukasus, lysvės formuojamos laikantis bendrųjų rekomendacijų, o tarplysviai dažnai tiesiog suminami ar suvoluojami. Šis lysvių tipas rekomenduojamas lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūsta. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas keičiamas kasmet.
Pakeltos. Jos populiarios tarp daržininkų, nes sukuria stiprų ir malonų tvarkos įspūdį, estetiškos, lengvai įsilieja į bendrą aplinką, jų priežiūra lengvesnė. Tokios lysvės žemė nemindoma, todėl ji nuolat puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja.
Pakeltą lysvę lengviau pasiekti, matyti visą savo daržą, todėl paprasčiau planuoti, ką, kaip ir kur sodinti. Be to, šios lysvės mėgstamos ir dėl greitesnio dirvos įšilimo pavasarį. Įrenginėjant šią lysvę, pirmiausia reikia sumeistrauti lentas ir tokiu būdu „pakelti“ lysvę, tuomet ją pripildyti juodžemiu ar kita auginimo terpe bei ją pagerinti kompostu.
Šių lysvių tipas naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, nes jos greičiau išdžiūsta, minusas tik vienas – esant sausrai, jas būtina dažnai laistyti.
Pagilintos. Tokios lysvės Lietuvoje beveik nepraktikuojamos, bet itin tinka sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių, ieškantiems sprendimo dėl laistymo ir vandens taupymo. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.
Šiltlysvė. Šis lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį, siekiant užsiauginti ankstyvesnį daržovių daržą. Priklausomai nuo jų aukščio, atrodo labai estetiškai ir prie jų gali dirbti riboto darbingumo daržininkai. Šio tipo lysvių įrengimas prasideda nuo paaukštintos konstrukcijos įrengimo, kurios aukštis gali būti 0,5-0,7 m. Tada į šiltlysvės dugną klojamos susmulkintos šakelės, kurios maišomos su stambiomis daržo atliekomis. Pavyzdžiui, burokų lapai. Kiti sluoksniai: durpės maišytos su šviežiu mėšlu, nupjauta žolė, daržo žemė. Viršutinis sluoksnis turi būti derlingas daržo žemės ir komposto mišinys.
Drėgmei palaikyti rekomenduojama įmaišyti drėgmę sugeriančių granulių. Yrant šioms medžiagoms susidariusi šiluma kyla į viršų ir sudaro daržovėms palankias sąlygas augti. Pavasarį tokias lysves galima apdengti agroplėvele.
Lysvės gali būti pačių įvairiausių formų – stačiakampės, apvalios, tačiau svarbiausia, kad jos būtų tokio dydžio, kad būtų galima pasiekti augalus.
Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8–1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.
Geriausia lysves formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių – taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos.