Kijevo širdyje, Maidane, kunkuliuojanti protestuotojų minia iš kelio traukiasi tik medikams, maisto nešiotojams ir barikadų statytojams. Maidane tai yra toks pat svarbus ir gerbiamas darbas, kaip sužeistųjų gydymas ar kovotojų maitinimas. Sukilėlių užtvaros gatvėse ir prie užimtų pastatų išdygsta žaibiškai, o statybas prižiūri profesionalūs inžinieriai.
Prieš du mėnesius, kai Ukrainoje užsiliepsnojo pirmieji dideli protestai, o Maidane sniegą tirpdė šimtatūkstantinės minios pyktis, sukilėlių barikados buvo silpnos ir lengvai nugriaunamos. Prieš prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą stoję ukrainiečiai kelius blokuodavo išluptais suolais, rąstais, stulpais, kelio ženklais ir nuolaužomis.
Tačiau dabar padėtis pasikeitė. Tarp Maidano protestuotojų yra profesionalių inžinierių, kurie padeda statyti galingas konstrukcijas.
Sekmadienį paryčiui, kai Maidane garavo „Ukrainos namų“ šturmas, per kelias valandas iškilo nauja galinga barikada – viena iš keliolikos, išvagojusių Kijevo širdį. Barikados aukštis – maždaug keturi metrai, plotis – apie pusantro metro. Sukilėliai tiki, kad išversti tokią užtvarą – sunki užduotis net šarvuočiams BTR, kurie per šturmus paremia „Berkut“ pareigūnus.
Protestuotojų barikadų pagrindą sudaro bulvių maišai, prikišti ledo gabalų. Kelios dešimtys savanorių nuolatos visoje Maidano teritorijoje skaldo ledą nuo šaligatvių ir gatvių, deda į krūvą, o kiti vyrai – krauna į maišus.
Juos savanoriai neša ant kuprų prie barikadų, kurias reikia sutvirtinti, arba naujų įtvirtinimų. Kelias dešimtis kilogramų sveriančius maišus ukrainiečiams kartais tenka nešti iš vieno Maidano galo į kitą.
Maišai dedami vienas ant kito, o tada apipilami lediniu vandeniu – kad geriau sustingtų. Sukilėliai Hruševskio gatvėje, kurioje yra priešakinės pozicijos ir vyksta pagrindiniai susirėmimai, įrengė improvizuotus vandens kanalus. Prie suskaldytų šaligatvių buvo iškirsti grioveliais, kuriuose tirpdomas vanduo nuteka iki Hruševskio gatvės pabaigos. Tada ledinis, purvinas vanduo supilamas į butelius, nešamas prie barikadų ir pilamas ant maišų.
Priešakinės barikados, pastatytos už keliolikos metrų nuo „Berkut“ pozicijų, sutvirtintos sudegintais autobusais ir automobiliais – smėlio ir ledo maišai statomi aplink metalines konstrukcijas.
Ant autobusų griaučių užsilipę protestuotojai gali stebėti „Berkut“ linijas ir įspėti bendražygius, jei pareigūnai pradėtų šturmą. Stebėtojų pamainos keičiasi kas kelias valandas – sušalę kovotojai nulipa nuo autobusų ir eina pasišildyti prie degančių padangų.
Visos barikados – tiek Hruševskio gatvėje, tiek pagrindinėje aikštėje – turi įėjimus ir išėjimus. Kelių metrų aukščio sienose yra siauri tarpai, per kuriuos juda minios žmonių. Pirmenybė suteikiama medikams, maisto nešiotojams ir statybininkams.
Patys sukilėliai baiminasi, kad praėjimai yra per siauri, jei reiktų staigiai atsitraukti. Tai – lyg spąstai, kuriuose žaibiškos atakos atveju gali įstrigti kovotojai. Todėl į priešakines barikadas, kuriose „Berkut“ puolimo atveju užvirs pirmieji mūšiai, įleidžiamas ribotas skaičius žmonių: šimtininkais vadinami kovotojai su lazdomis ir skydais, medikai, maisto nešiotojai, statybininkai ir žurnalistai.
Šalia priešakinių barikadų Hruševskio gatvėje stovinčio daugiabučio pirmame aukšte įrengtas benzino sandėlis. Jeigu pareigūnai surengtų netikėtą šturmą, tai sukilėliai skubiai aplietų barikadas degiuoju skysčiu ir padegtų. Taip „Berkut“ tektų ropštis per liepsnojančias užtvaras.
Protestuotojai pasakojo, kad barikadas padeda įrengti profesionalūs inžinieriai, palaikantys opozicijos idėjas. Jų asmenybės – slepiamos. Baiminamasi, kad inžinieriai gali sulaukti valdžios keršto.
Maidano kovotojai pasakojo, kad kartais tenka net išgriauti jau stovinčias barikadas ir dėlioti iš naujo, jei statybos darbų vadovai nusprendžia, kad konstrukcija nėra tvirta.
