Dėl žudynių Čarlstono miesto centre esančioje Emanuel
afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje 22 metų D.Roofas
praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu pagal 33 federalinius
kaltinimus, įskaitant kaltinimus dėl mirtimi pasibaigusių
neapykantos nusikaltimų.
Biblijos studijų grupė „Motina Emanuel“, į kurią buvo
užsirašęs ir D.Roofas, kaip tik ruošėsi baigiamajai maldai, kai
šis jaunuolis, save vadinantis nacių ir Kuklusklano šalininku,
ėmė šaudyti ir nužudė devynis žmones.
Tarp jo aukų – šešių moterų ir trijų vyrų, kuriems buvo
nuo 26 iki 87 metų, buvo ir tų maldos namų vyriausiasis pastorius
– 41 metų Clementa Pinckney, pagarbą pelnęs
Pietų Karolinos Senato narys, raginęs sugriežtinti ginklų
kontrolės įstatymus.
Šios žudynės vėl pabrėžė gilų Amerikos susiskaldymą
rasiniu pagrindu ir skirtingą visuomenės požiūrį į konstitucijos
įtvirtintą teisę turėti šaunamųjų ginklų.
D.Roofas abejingai išklausė nuosprendį, kuris federaliniame
teisme buvo paskelbtas po kelias valandas trukusio dvylikos
prisiekusiųjų svarstymo. Klausantis nuosprendžio keliskart jo
veide, regis, pasirodė šypsena.
„Vis dar manau, kad turėjau tai padaryti“, – anksčiau
prisiekusiesiems sakė D.Roofas savo ne itin rišlioje baigiamojoje
kalboje.
D.Roofas nepaisė savo advokatų bei teisėjo patarimų ir teismo
proceso bausmės skyrimo etape sau atstovavo pats.
„Neišliejau nė ašaros“
Per pirmąjį teismo proceso etapą D.Roofas nerodė jokių
atgailos ženklų, kai žudynes išgyvenę žmonės pasakojo šiurpias
to vakaro įvykių detales.
Prisiekusiesiems buvo parodytas vaizdo įrašas su kraują
stingdančiu D.Roofo kaltės pripažinimu.
„Reikėjo kažko griebtis, nes juodaodžiai kasdien žudo
baltuosius“, – be jokių emocijų sakė D.Roofas jo apklausą
vykdžiusiam Federalinio tyrimų biuro specialiajam agentui.
„Jie kasdien išprievartauja 100 baltųjų“, – aiškino jis.
2015 metų rugpjūtį kalėjime iš D.Roofo buvo konfiskuoti
užrašai, kuriuose vaikinas rašė, kad „nesigaili“.
„Neišliejau nė vienos ašaros dėl nekaltų žmonių, kuriuos
nužudžiau“, – rašė jis.
D.Roofo advokatai bandė įrodyti, kad jų ginamasis yra
nepakaltinamas, tačiau JAV apygardos teisėjas Richardas Gergelas
dukart nusprendė, kad vaikinas gali būti
teisiamas.
Federalinėse bylose mirties nuosprendžiai skelbiami palyginti
retai, nes paprastai už smurtinius nusikaltimus teisiama pagal
valstijų įstatymus.
Nuo 1976 metų federaliniai pareigūnai mirties bausmę įvykdė
tik trims nuteistiesiems.