Per susitikimą šiame Juodosios jūros kurorte, kur 2014 metais vyko žiemos olimpiada, abu lyderiai prieš stodami ant slidžių aptarė savo vadovaujamų posovietinių šalių glaudesnę integraciją.
Anot Kremliaus, pagrindinis dėmesys šiose derybose skiriamas dvišaliams klausimams ir „integracijos proceso perspektyvoms“.
Pastaraisiais mėnesiais netyla spėlionės, kad Maskva spaudžia Minską imtis artimesnės integracijos siekdama įkurti suvienytą valstybę ir galimai leisti stoti prie jos vairo V. Putinui ir ilgesniam laikui išsaugoti valdžią savo rankose.
Su žiniasklaida pasidalintuose komentaruose abu lyderiai gyrė savo šalių glaudžius saitus ir paneigė pranešimus apie neseniai paaštrėjusius dvišalius santykius.
„Turime plačią programą – šiandien ir ateinančiomis dviem dienomis“, – A. Lukašenkai sakė V. Putinas, pavadinęs Baltarusiją Rusijos „svarbiausia strategine partnere“.
„Žinau, kad yra kliūčių ir problemų, kaip ir būna tarp draugų. Tikiuosi, kad šios problemos, kaip ir anksčiau, ateityje bus išspręstos“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
A. Lukašenka atsakė tuo pačiu: „Baltarusijos ir Rusijos saitai yra nepalaužiami, kad ir ką kas nors sakytų ar rašytų.“
Sputnik/Scanpix nuotr.
Derybų dėl susivienijimo neigimas
Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ sukūrimo, pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.
Rusija vis dėlto neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susivienijimo.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nesureikšmino pareiškimų, kad Maskva siekia paskirti V. Putiną naujosios „suvienytos“ valstybės vadovu ir taip prailginti jo valdymą, kai 2024 metais baigsis jo ketvirtoji kadencija prezidento poste.
Tiesmukasis Baltarusijos lyderis savo ruožtu laikosi griežtesnės pozicijos ir praėjusį mėnesį pareiškė, kad šalių susivienijimo „nėra darbotvarkėje“.
Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė, ir abi valstybės yra sudariusios formalią „sąjungą“, numatančią glaudų bendradarbiavimą prekybos ir gynybos srityse.
Sputnik/Scanpix nuotr.
Vis dėlto abi šalys daugelį metų riejasi dėl virtinės klausimų, tokių kaip energijos išteklių kainos ir importo muitai.
Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir reiškė palaikymą Rytų Ukrainos separatistams.
Kalbos apie Maskvos spaudimą suintensyvėjo Rusijai neseniai pakeitus savo naftos mokesčių sistemą – šie pakeitimai iki 2024 metų gali kainuoti Baltarusijai per 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
A. Lukašenka neseniai apkaltino Maskvą bandant šantažu priversti Minską imtis gilesnės integracijos.
Kaip gruodį pareiškė Baltarusijos prezidentas, Maskva vadovaujasi tokiu požiūriu: „Klausykite, štai jūsų nafta, bet mainais sunaikinate savo šalį ir tampate Rusijos dalimi.“