Ketvirtadienį paskelbtu teismo sprendimu įtvirtinama sąlyga, kad nuteisti nusikaltėliai į kalėjimą gali būti sodinami tik tada, kai yra išnaudoję visas įmanomas galimybes teikti apeliacijas.
Dėl teismo sprendimo gali būti paleista tūkstančiai kalinių, tarp jų ir L.I. Lula da Silva.
Kairiojo sparno prezidentas, šalį valdęs 2003–2010 metais, buvo įkalintas pernai. Manyta, kad jis taps tais pačiais metais vykusių prezidento rinkimų favoritu, tačiau paaiškėjus, jog buvo įsitraukęs į korupcinę bylą, L.I. Lula da Silva buvo suimtas ir įkalintas.
L. I. Lula da Silva visus kaltinimus nuosekliai neigė ir tvirtino, kad jo šmeižimas yra motyvuotas politiškai.
Po to, kai L. I. Lulai da Silvai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, juos laimėjo dešiniojo sparno kandidatas Jairas Bolsonaro.
Penktadienį su L. I. Lula da Silva kalbėję jam atstovaujantys advokatai patvirtino sieksiantys, kad buvęs prezidentas būtų „nedelsiant paleistas“.
Teisėjai ketvirtadienį balsavo peržiūrėti šalies Baudžiamąjį kodeksą. Už nutarimą balsavo 6 teisėjai, prieš – 5.
Nuspręsta pakeisti jau trejus metus veikiantį principą, kuriuo remiantis kaltais pripažinti nusikaltėliai turėjo būti įkalinami iškart po to, kai teismas atmesdavo pirmąją apeliaciją.
Brazilijos korupcijos skandalas, žinomas kaip operacija „Automobilių plovimas“, pirmiausia buvo susijęs su valstybei priklausančios naftos įmonės „Petrobras“ veikla, tačiau vėliau išaiškinti ir milijardus dolerių siekiančių kyšių atvejai bei įkalinta dešimtys aukšto rango verslo vadovų bei politikų.
Buvo manoma, kad privalomojo kalinimo principas prokurorams padės užtikrinti, jog nusikaltusieji bus nuteisti, ir pagelbės pastarąjį korupcijos tyrimą – įtariamieji bus paskatinti prisipažinti ir derėtis dėl lengvesnės bausmės.
Tačiau kritikai teigė, kad šis principas pažeidžia Brazilijos konstituciją – ja tvirtinama, jog be atitinkamo teismo proceso niekam negali būti suvaržyta jo laisvė.