Vašingtono ir jo strateginės NATO partnerės santykiai lieka įtempti, nepaisant gerų asmeninių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano santykių.
Evangelikui M. Pompeo vykstant į susitikimą su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I, pasaulio ortodoksų dvasiniu lyderiu, išsakyti savo „tvirtos pozicijos“ religijos laisvės klausimais, maždaug 20–30 turkų grupė skandavo „Janki, važiuok namo!“.
M. Pompeo viešai kritikavo R. T. Erdogano prieštaringai vertinamą sprendimą liepą sugrąžinti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Švč. Išminties (Sofijos) soborą Stambule musulmonams.
„Būti čia yra neįtikėtina garbė“, – sakė M. Pompeo patriarchui.
Prieš M. Pompeo atvykimą Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad JAV turėtų „pirmiausia pažvelgti į veidrodį“ prieš „visiškai ne vietoje“ keldama tikėjimo laisvės klausimą Turkijoje.
Ruošiasi J. Bideno atėjimui
M. Pompeo kelionę po septynias šalis komplikuoja nesvyruojanti jo parama D. Trumpo nepagrįstiems kaltinimams dėl rinkimų rezultatų klastojimo ir JAV sąjungininkių pastangos pasiruošti artėjančiam Joe Bideno prezidentavimui.
Anksčiau JAV diplomatijos vadovas dvi naktis praleido Paryžiuje. Viešnagės metu jis buvo susitikęs su prezidentu Emmanueliu Macronu, tačiau spaudos konferencijos, įprastos po tokių susitikimų, nebuvo.
Apsilankymas Turkijoje jau iš pradžių buvo pasmerktas problemoms.
Pareigūnai nurodė, kad M. Pompeo nori apsilankyti Stambule ir susitikti su patriarchu Baltramiejumi I, o su R. T. Erdoganu ir Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu susitiks tik su ta sąlyga, jeigu jie atvyks pas jį į Stambulą iš sostinės Ankaros.
Atrodė, kad po intensyvių derybų šis susitikimas bus įmanomas, tačiau derybos žlugo.
„Iškilo planavimo problemų“, – pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Prezidento R. T. Erdogano darbotvarkė pasikeitė ir (jam) tapo neįmanoma prisiderinti prie mūsų iš pradžių nustatyto tvarkaraščio“, – sakė jis.
Kol kas sunku vertinti, ar J. Bideno pergalė – su kuria R. T. Erdoganas jį pasveikino praėjus trims dienoms po jos paskelbimo JAV žiniasklaidoje – turėjo kokios nors įtakos šiam nesusipratimui.
Tačiau aišku, kad M. Pompeo su turkų pareigūnais neaptarė tų problemų, apie kurias kalbėjo pirmadienį po susitikimo su E, Macronu Paryžiuje.
Sankcijos
„Mes su prezidentu E. Macronu daug laiko praleidome kalbėdami apie naujausius Turkijos veiksmus ir sutikome, kad jie yra labai agresyvūs“, – sakė M. Pompeo prancūzų dienraščiui „Le Figaro“.
E. Macronas ir R. T. Erdoganas nesutaria dėl virtinės regioninių problemų, o Prancūzijos vadovą ir M. Pompeo vienija jų nepasitikėjimas Turkijos užsienio politika.
Pasak M. Pompeo, jie su E. Macronu kalbėjosi apie bendrus įtarimus, jog Turkija „dislokavo Sirijos pajėgas“, kad padėtų Azerbaidžanui jo šešių savaičių kare su Armėnija dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
„Mes taip pat kalbėjome apie jos veiksmus Libijoje, kur ji taip pat siuntė pajėgų iš trečiųjų šalių, ir jos veiksmus rytinėje Viduržemio jūros dalyje“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
Nesutarimų kyla ir dėl Turkijos sprendimo pernai įsigyti rusišką zenitinių raketų sistemų S-400.
Dėl šio sandorio JAV Kongresas patvirtino sankcijas Ankarai, tačiau D. Trumpas jas atidėjo.
Praėjusį mėnesį JAV valstybės departamentas perspėjo, kad gali imtis sankcijų prieš Turkiją.
M. Pompeo turo metu „The New York Times“ išspausdino straipsnį, kuriame rašoma, kad D. Trumpas praėjusią savaitę klausė savo padėjėjų, įskaitant M. Pompeo, apie galimybę smogti Irano branduoliniams objektams.
Pareigūnai „atkalbėjo prezidentą nuo tolesnio karinio smūgio planavimo“, sakoma straipsnyje.
Turkijoje M. Pompeo taip pat buvo susitikęs su Šventojo Sosto nuncijumi Paulu Russellu, tačiau prieš išvykdamas į Stambulo oro uostą, iš kur išskrido į Sakartvelo sostinę Tbilisį, su žurnalistais nekalbėjo.
