Teisių aktyvistai jau seniai siuntinėja skrajutes, kritikuojančias Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną dėl žmogaus teisių pažeidimų, per pusiasalį skiriančią vadinamąją Demilitarizuotąją zoną. Jos paprastai siunčiamos oro balionais arba plukdomos upėmis.
Šios skrajutės siutina Pchenjaną. Anksčiau šiemet jis tūžmingai pasmerkė tokius veiksmus ir pareikalavo, kad Seulas imtųsi veiksmų. Didindama spaudimą Šiaurės Korėja dramatiškai susprogdino jos teritorijoje buvusį ryšių biuro pastatą, simbolizavusį abiejų kaimynių suartėjimą,
Pchenjano lyderio sesuo ir pagrindinė patarėja Kim Yo Jong pavadino propagandos kampaniją vykdančius į Pietų Korėją pabėgusius aktyvistus „žmonių atmatomis, net netvertais vadintis žmonėmis“.
Pietų Korėjos parlamentas priėmė skrajučių ir USB atmintukų platinimą – populiarų informacijos ir pramoginių įrašų platinimo būdą – kriminalizuojantį įstatymą. Jis taip pat draudžia siųsti pinigus į Šiaurės Korėją. Įstatymui pritarė visi posėdyje dalyvavę 187 parlamentarai.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas seniai pasisako už santykių su Šiaurės Korėja atkūrimą. Jo vadovaujama Demokratų partija turi absoliučią daugumą 300 vietų parlamente, tuo metu visi konservatyvios opozicinės Liaudies jėgos partijos nariai balsavimą boikotavo.
Už skrajučių ir USB atmintukų siuntimą numatyta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė arba 30 mln. vonų (23 tūkst. eurų) bauda.
„Barbariškas aktas“
Vienos iš skrajutes siuntinėjančių grupių „Kovotojai už laisvą Šiaurės Korėją“ (angl. Fighters for Free North Korea) pirmininkas Park Sang-hakas sakė ketinantis nepaisyti naujojo įstatymo.
„Aš nelaikau šio įstatymo teisingu ir toliau darysiu tai, ką mes darėme: siųsiu laisvės žinutes 25 mln. kitoje sienos pusėje esančių žmonių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Šiaurės Korėja yra vienintelė valstybė Žemėje, visiškai atkirtusi savo žmones nuo interneto, – pridūrė jis. – Toks kriminalizavimas yra barbariškas aktas, pažeidžiantis jų teisę žinoti tiesą.“
Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) anksčiau ragino parlamentą atmesti įstatymo projektą, nes jis, esą pažeis išraiškos laisvę ir pavers humanitarinę veiklą „kriminaliniu nusikaltimu“.
Seulas „iš pažiūros yra labiau suinteresuotas nenuliūdinti Šiaurės Korėjos Kim Jong Uno nei leisti savo piliečiams naudotis savo pagrindinėmis teisėmis“, – sakė HRW padalinio Azijoje vadovas Johnas Siftonas.
Reguliariai iš abiejų sienos pusių skrajutes mėčiusios Korėjos susitarė nutraukti propagandinę veiklą, įskaitant propagandinių žinučių transliavimą per prie sienos esančius garsiakalbius, pasirašiusios atitinkamą susitarimą per pirmąjį Kim Jong Uno ir Pietų Korėjos lyderio Moon Jae-ino susitikimą 2018 metais.
Tačiau Pietų Korėjoje įsikūrusios pilietinės grupės, daugiausia vadovaujamos persimetėlių, tęsė savo antipchenjanišką veiklą pasienyje.
Provokuojantis Šiaurės Korėjos lyderio sutuoktinės Ri Sol Ju vaizdavimas sukėlė „rimtą pasipiktinimą“ ir tapo Pchenjano kantrybės taurę perpildžiusiu „paskutiniu lašu“, naujienų agentūrai TASS birželio mėnesį sakė Rusijos ambasadorius Šiaurės Korėjai Aleksandras Macegora.
Pasienyje, iš kur leidžiamos skrajutės, gyvenantys Pietų Korėjos gyventojai daug metų prašė valdžios uždrausti šią veiklą, baimindamiesi Šiaurės Korėjos karinio smūgio.
Korėjų santykiai liko atšalę, pernai Hanojuje vykusiam Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu iširus be jokių rezultatų. Tą susitikimą sužlugdė nesutarimai, ko turėtų atsisakyti branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja mainais į tarptautinių sankcijų švelninimą.
