Priimdamas derybų į Paryžių atvykusį laikinąjį armėnų premjerą Nikolą Pašinianą Prancūzijos vadovas sakė, kad „reikia daug padaryti“, siekiant užtikrinti 2020 metų konflikto paliaubų tvarumą.
Prancūzija yra laikoma viena artimiausių Jerevano sąjungininkių ir ne kartą yra žadėjusi paramą Armėnijai po jos pralaimėjimo minėtame konflikte. Ji taip pat atsargiai vertina NATO narės Turkijos paramą Azerbaidžanui šiame kare.
„Sienos linijos nustatymas turėtų vykti išskirtinai kaip derybų dalis, be jokių fait accompli (įvykusio fakto) vietoje ir, svarbiausia, nenaudojant jėgos“, – pareiškė E. Macronas.
„Azerbaidžano kariai privalo pasitraukti iš suverenios Armėnijos teritorijos“, – pridūrė jis, nenurodydamas, kurias pozicijas jie tebėra užėmę.
Įtampa vėl išaugo, kai N. Pašinianas apkaltino azerbaidžaniečių karius praėjusį mėnesį kirtus jos pietinę sieną, kad „apsiaustų“ vieną ežerą, kuriuo dalijasi abi šalys. Baku tokius teiginius atmetė.
Neramumai tvyro artėjant birželio 20 dieną numatytiems Armėnijos parlamento rinkimams, kuriuos N. Pašinianas paskelbė spaudžiamas opozicijos protestuotojų.
E. Macronas paragino abi šalis sugrįžti į pozicijas, kurias jos užėmė prieš dabartinį įtampos augimą, pridurdamas, kad „Prancūzija yra pasirengusi padėti surengti diskusijas“.
Praėjusį rugsėjį abi valstybės stojo į karą dėl armėnų kontroliuojamo Azerbaidžano anklavo kontrolės. Tas konfliktas pareikalavo apie 6 tūkst. žmonių gyvybių.
Šešias savaites besitęsę susirėmimai baigėsi lapkritį, šalims pasiekus paliaubų susitarimą, pagal kurį Azerbaidžanas į savo žinią perėmė kelis dešimtmečius Armėnijos kontroliuotą teritoriją. Visuomenės nepasitenkinimas tokiu žeminančiu armėnų pralaimėjimu sukėlė politinę krizę Armėnijoje.
Tuo metu N. Pašinianas džiaugėsi Prancūzijos parama šioje krizėje.
„Nuo krizės pradžios prezidentas Macronas kalbėjo tiesos kalba, ir šis balsas buvo išgirstas “, – pareiškė jis.
