S. Karanas surinko 200 tūkst. 116, arba 50,85 proc. balsų ir nugalėjo opozicijos kandidatą elektronikos profesorių iš opozicinės partijos SDS Branko Blanušą, kuriam atiteko 188 tūkst. 10 balsų (47,8 proc.), sekmadienio vakarą pranešė Centrinė rinkimų komisija Sarajeve, suskaičiavusi balsalapius iš 92,79 proc. rinkimų apylinkių.
Preliminarus rinkimų nugalėtojas laikomas artimu nuverstam prezidentui Miloradui Dodikui, kuris po teismo nuosprendžio buvo nušalintas nuo pareigų dėl separatistinės veiklos. Dėl to ir buvo rengiami pirmalaikiai rinkimai.
S. Karanas pasirodė prasčiau už M. Dodiką 2022 m. rinkimuose ir laimėjo vos 12 tūkst. balsų persvara, palyginti su M. Dodiko beveik 27 tūkst. balsų pranašumu prieš antroje vietoje likusią Jeleną Trivić.
Balsuoti galėjo apie 1,2 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas siekė apie 35 proc. ir buvo mažesnis, lyginant su 53 proc. 2022 m. Kadangi tai pirmalaikiai rinkimai, naujasis prezidentas dirbs vienerius metus, o tai laikoma išbandymu prieš 2026 m. vyksiančius parlamento ir prezidento rinkimus.
S. Karanas dėkojo rinkėjams ir savo politiniam mentoriui M. Dodikui.
„Kai buvo sunkiausia, serbai triumfavo (…) Didelis ačiū Miloradui Dodikui ir visiems deputatams, kurie gynė Serbų Respubliką“, – sakė jis.
Politikos apžvalgininkai nemano, kad S. Karanas tęs M. Dodiko separatistinę kampaniją. Būdamas valdžioje, M. Dodikas palaikė gerus santykius su Maskva. Jis ketina toliau vadovauti SNSD, nors jam buvo uždrausta eiti viešąsias pareigas.
Pralaimėjimą patyręs kandidatas B. Blanuša dėl nesėkmės kaltino nenurodytus pažeidimus.
„Jei nebūtų buvę apgaulės, šįvakar galėčiau skelbti pergalę“, – sakė jis, pranešė Bosnijos ir Hercegovinos žiniasklaida. Jo partija paragino pakartotinai surengti balsavimą trijuose miestuose, kalbėdama apie tariamą sukčiavimą, tačiau konkrečių įrodymų nepateikė.
Nuo to laiko, kai baigėsi 1992–1995 m. vykęs Bosnijos karas, Bosniją ir Hercegoviną sudaro du dariniai – Bosnijos ir Hercegovinos Federacija (FBiH), kurioje daugiausia gyvena kroatai ir bosniai musulmonai, ir daugiausia serbų gyvenama Serbų Respublika.
Šie dariniai turi didelę autonomiją, išskyrus užsienio, gynybos ir saugumo politikos klausimais. Serbų Respublikos prezidentas daro didelę įtaką skiriant vyriausybės ministrus ir kitus pareigūnus bei formuojant politinę darbotvarkę.