JAV teigė, kad laivas gabeno naftą tokioms valstybėms kaip Venesuela, Rusija ir Iranas, tokiu būdu pažeidžiant Vakarų sankcijas, ir jį sulaikė po to, kai per amerikiečių reidą Karakase buvo nuverstas Maskvos sąjungininkas Nicolas Maduro.
Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dėl tokio žingsnio „tik dar labiau sustiprės karinė ir politinė įtampa“, pridurdama, kad jai kelia nerimą „Vašingtono noras sukelti aštrias tarptautines krizes“.
JAV tanklaivį sulaikė po to, kai Vašingtonui teko nusivilti Maskva dėl menkos pažangos, padarytos dedant diplomatines pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
Rusija nepatenkinta Paryžiaus viršūnių susitikimo susitarimu: siunčia įspėjimą
Laivą jos sulaikė praėjus keletui dienų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nėra „sužavėtas“ savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.
D. Trumpas taip pat teigė, kad netiki V. Putino pareiškimu, jog Kijevas bandė užpulti jo rezidenciją.
Maskva tvirtino, kad laivas plaukė „pagal tarptautinės teisės normas ir pagal Rusijos įstatymų laikiną leidimą plaukti su Rusijos Federacijos valstybės vėliava“.
Susiję straipsniai
Jos teigimu, laivas plaukė į Rusijos uostą, o Maskva keletą kartų informavo JAV valdžios institucijas apie jo „taikų civilinį statusą“.
JAV užsiminė, kad įgula gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tai yra „kategoriškai nepriimtina“.
Maskva taip pat pareiškė, kad laiko Vakarų sankcijas „neteisėtomis“ ir pridūrė, kad jos negali būti naudojamos kaip pasiteisinimas „atviroje jūroje sulaikyti laivus“.
Be to, ji apkaltino Didžiąją Britaniją, paskelbusią, kad teikė pagalbą JAV sulaikant tanklaivį, kad ši „ilgą laiką užsiiminėja piratavimu jūrose“.
Jungtinė Karalystė pareiškė, kad sulaikant laivą suteikė JAV „iš anksto suplanuotą operatyvinę pagalbą“.