„Visa šalis išlėks į orą“, – sakė D. Trumpas amerikiečių stočiai „NewsNation“. Jei jam kas nutiktų, atsakingieji esą „būtų nušluoti nuo žemės paviršiaus“. Taip prezidentas reagavo į klausimą apie pranešimus, kad Irano vadovybė pagrasino jam mirtimi.
D. Trumpas neseniai pasisakė už valdžios pasikeitimą Irane. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad išpuolis prieš šalies aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui.
„Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – praėjusią savaitę prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“.
D. Trumpo skrydis į Davosą neapsiėjo be trikdžių: lėktuvui teko apsisukti
Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.
Ali. Khamenei savo ruožtu šeštadienį apkaltino D. Trumpą dėl pastarosiomis savaitėmis Iraną sukrėtusių visuotinių protestų.
Kreipdamasis į savo šalininkus Teherane, A. Khamenei teigė, kad D. Trumpas asmeniškai kišosi į neramumus ir skatino „maištininkus“ tęsti demonstracijas.
Susiję straipsniai
A. Khamenei sakė, jog Iranas laiko D. Trumpą atsakingu „už aukas, žalą ir šmeižtą, nukreiptą prieš Irano tautą“. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turi būti patrauktos atsakomybėn.
Paskutinio Irano šacho našlė: po protestų jau nėra kelio atgal
Po protestų bangos prieš Islamo Respublikos teokratinę valdžią „kelio atgal nėra“, naujienų agentūrai AFP sakė Irano paskutiniojo šacho našlė. Farah Pahlavi teigė neabejojanti Irano tautos pergale.
Su vyru palikusi šalį po 1979 m. sausio mėn. revoliucijos, davusios pradžią Islamo Respublikos dabartinei santvarkai, F. Pahlavi išskirtiniame interviu AFP sakė, kad jos „noras“ ir „poreikis šiandien yra grįžti į Iraną“.
„Tačiau iš tiesų svarbiausias ne mano asmeninis likimas. Svarbiausia, kad jaunimas ir visa Irano tauta pagaliau taptų laisvi ir atsikratytų šio nusikalstamo, atsilikusio ir slapukaujančio režimo“, – sakė ji savo bute Paryžiuje, sutikusi raštu atsakyti į klausimus apie savo tėvynę.
„Pastarosiomis savaitėmis atsisakiau daugybės žiniasklaidos prašymų (duoti interviu – ELTA), bet mano pareiga yra perduoti žinią ne tik apie paramą savo tėvynainiams, bet ir visam pasauliui, kuris privalo jiems padėti“, – pridūrė 87-erių F. Pahlavi, kalbėjusi prancūzų kalba.
Apsirengusi tamsiais drabužiais, buvusio šacho našlė pozavo priešais ankstesnę Irano vėliavą su liūtu ir saule.
Karaliene tapusi 21-erių , o 29-erių imperatore savo vyro Mohammado Reza Pahlavi karūnuota F. Pahlavi buvo trečioji šacho, kurį sutiko studijuodama Paryžiuje, žmona.
Jų romanas praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose sukėlė tarptautinę sensaciją, o pati F. Pahlavi tapo pasauline garsenybe, kurios atvaizdą užfiksavo tokie menininkai kaip Andy Warholas.
Tačiau jos gyvenimas pasikeitė 1979 m. sausio mėn., kai ją ir jos vyrą, represine laikytos valstybės monarchą, nuvertė islamo revoliucija.
Nuo tada ji gyvena tremtyje, daugiausia Paryžiuje ir Jungtinėse Valstijose, kur įsikūręs jos vyriausiasis sūnus Reza Pahlavi, dabar teigiantis esąs pasirengęs vadovauti demokratiniams pokyčiams savo šalyje.
Gruodžio 28 d. dėl ekonominių sunkumų kilę nedideli protestai sausio 8 d. peraugo į visą šalį apėmusias demonstracijas, metusias iššūkį daugiau nei keturis dešimtmečius valdžioje esančiam teokratiniam režimui.
Teisėsaugos institucijos su protestuotojais brutaliai susidorojo. Žmogaus teisių organizacijų teigimu, malšindamas protestus režimas nužudė tūkstančius savo šalies piliečių.