Platformoje „X“ D. Tuskas rašė, kad „nuolaidžiavimas visada yra silpnumo ženklas“, nesvarbu, ar nuolaidžiaujama draugiškoms, ar nedraugiškoms šalims.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad jo šaliai būtina kontroliuoti Arkties salą, kuri yra pusiau autonominė Danijos dalis. Pasak jo, Grenlandija yra strategiškai svarbi jo šalies gynybai ir yra pagrindinis mineralinių išteklių šaltinis.
Pastarosiomis dienomis JAV taikomas vis didesnis spaudimas supurtė transatlantinius santykius: D. Trumpas pagrasino aštuonioms Europos valstybėms, tarp jų – Danijai, Prancūzijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei, nustatyti 10 proc. prekybos muitus ir toliau neatmeta galimybės panaudoti jėgą salai užimti.
Susiję straipsniai
Europos Sąjungos (ES) koridoriuose kalbama, kad kurie politikai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, svarsto galimybę panaudoti bloko ekonominę „bazuką“ – kovos su ekonomine prievarta priemonę (angl. Anti-Coercion Instrument (ACI).
Aktyvavusi šį mechanizmą ES galėtų taikyti prekybos, užsienio investicijų ir viešųjų pirkimų apribojimus, taip pat atšaukti JAV įmonėms išduotas veiklos ES licencijas.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas pareiškė remsiąs tvirtą Europos poziciją.
„Europa negali sau leisti būti silpna – nei prieš savo priešus, nei prieš sąjungininkus“, – rašė D. Tuskas.
„Nuolaidžiavimas reiškia, kad nebus jokių rezultatų, tik pažeminimas. Šią akimirką būtinas Europos ryžtas ir pasitikėjimas savimi“, – pabrėžė jis.
Kaip antradienį rašė ELTA, D. Trumpas pagrasino muitais šešioms ES šalims, įskaitant įtakingąsias Prancūziją ir Vokietiją, už tai, kad jos nesutinka su jo reikalavimu gauti Grenlandiją.
ES lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą dėl JAV grasinimų šiai Danijos autonominei teritorijai. Blokas svarsto įvairius atsakomuosius veiksmus, jei D. Trumpas neatsitrauks, įskaitant pernai sudaryto prekybos susitarimo stabdymą ir 93 mlrd. eurų vertės muitų Jungtinėms Valstijoms įvedimą.
Dėl atsakomųjų muitų paketo buvo susitarta per patį ES ir JAV prekybos konflikto įkarštį pernai, bet siekiant išvengti plataus masto prekybos karo, paketo įgyvendinimas buvo atidėtas iki šių metų vasario 6 dienos.
K. Starmeris tvirtina, kad „nepasiduos“ D. Trumpo spaudimui dėl Grenlandijos
Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį parlamente pareiškė, kad nepasiduos JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui dėl autonominės Danijos teritorijos Grenlandijos ateities.
„Aš nepasiduosiu, Didžioji Britanija nepasiduos dėl mūsų principų ir vertybių, kalbant apie Grenlandijos ateitį, dėl kurios grasinama įvesti muitus, ir tai yra mano aiški pozicija“, – įstatymų leidėjams sakė jis, pridurdamas, kad ketvirtadienį Londone priims kolegę iš Danijos Mette Frederiksen.
D. Trumpas pagrasino įvesti muitus Didžiajai Britanijai ir kitoms Europos šalims už tai, kad jos nesutinka su jo pretenzijomis į Grenlandiją.
K. Starmeris parlamente sulaukė ir opozicijos Konservatorių partijos lyderės Kemi Badenoch pajuokos dėl to, kad D. Trumpas pasmerkė jo vyriausybės susitarimą dėl Čagoso salų.
Pagal Čagoso susitarimą Didžioji Britanija salyną, esantį už maždaug 2 tūkst. kilometrų į šiaurės rytus nuo Mauricijaus, perduos savo buvusiai kolonijai ir šimtą metų mokės ten veikiančios JAV ir Jungtinės Karalystės karinės bazės nuomos mokestį.
D. Trumpas antradienį socialiniuose tinkluose šį susitarimą pavadino „didžiule kvailyste“.
„Prezidento Trumpo žodžiai buvo aiškiai skirti daryti man spaudimą, kad aš atsisakyčiau savo principų. Jo pasisakymai apie Čagoso salas tiesiogine to žodžio prasme buvo tame pačiame sakinyje kaip ir jo pasisakymai apie Grenlandiją. Toks buvo jo tikslas“, – atsakydamas į kritiką K. Starmer sakė parlamento nariams.
„Grenlandijos ateitis yra dvinaris klausimas, kuris šiuo metu skaldo pasaulį ir turi esminių pasekmių. Mano pozicija dėl Grenlandijos ateities yra aiški ir nuosekli. Ateitis priklauso tik Grenlandijai ir Danijos Karalystei“, – pareiškė jis.