Toks nuosprendis buvo priimtas po A. Navalno mirties neaiškiomis aplinkybėmis Arkties kalėjime 2024 m., kur jis atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl virtinės kaltinimų, kurie buvo plačiai laikomi atpildu už jo priešinimąsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Rusijos valdžios institucijos šį kovos su korupcija aktyvistą įkalino 2021 m., kai jis grįžo iš Vokietijos, kur daug mėnesių gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
EŽTT nustatė, kad A. Navalno sulaikymas buvo pagrįstas „laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, suaktyvinimu“. Ši bausmė buvo skirta pagal 2014 m. pateiktus kaltinimus sukčiavimu ir pinigų plovimu, kuriuos teismas jau buvo pasmerkęs kaip neteisingus. EŽTT taip pat nusprendė, kad A. Navalnas „tuo pat metu patyrė kelių formų netinkamą elgesį“, kuris „atspindėjo nepagarbą jo sveikatai, gerovei ir orumui ir prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui“.
Nutarime teigiama, kad A. Navalnui vienoje pataisos kolonijoje buvo nuskusta galva, jis „buvo nuolat stebimas vaizdo kameromis ir jam buvo trukdoma miegoti, kas valandą ar dvi atliekant saugumo patikrinimus“.
A. Navalnas buvo pateikęs skundą EŽTT, kuris 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi į Maskvą dėl neatidėliotino jo paleidimo. Teismas leido jo našlei Julijai Navalnajai tęsti šią procedūrą jo vardu po jo mirties. A. Navalno sąjungininkai teigia, kad jis buvo nužudytas kalėjime, o Maskva niekada visapusiškai nepaaiškino jo mirties priežasčių ir tik nurodė, jog jis prastai pasijuto vaikščiodamas kalėjimo kieme 2024 m. vasario 16 d.
Teismas nurodė Rusijai atlyginti 26 tūkst. eurų žalą. Tačiau Maskva po savo visapusiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. pasitraukė iš Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT. Nepaisant to, teismas pažymi, kad ji lieka atsakinga už iki to laiko įvykdytus pažeidimus. Maskva ne kartą ignoravo EŽTT sprendimus, taip pat ir tada, kai ji vis dar buvo Europos Tarybos narė.