Pagrindinei reformistų koalicijai atstovaujantis Javadas Emamas buvo areštuotas praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano ir JAV pareigūnai surengė derybas Omane, kurias abi pusės įvertino teigiamai.
Šiemet visame Irane įsisiūbavus protestams, kuriems numalšinti valdžios institucijos ėmėsi žiaurių represijų, JAV pagrasino prieš Iraną imtis karinių veiksmų.
Prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pareiškė, kad, jo nuomone, Iranas bus pasiruošęs sudaryti susitarimą, tačiau kol kas nebuvo jokių tiesioginių požymių, kad abi šalys penktadienį Omanui tarpininkaujant surengtose derybose aptarė protestų klausimą.
Vietos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad reformistų fronto koalicijos atstovą J. Emamą areštavo Irano revoliucinė gvardija – ideologinis kariuomenės padalinys.
J. Emamas buvo mažiausiai ketvirtas Reformistų fronto veikėjas, kuris buvo suimtas, o jo areštas įvyko tuo metu, kai keletas aktyvistų ir filmų kūrėjų buvo sulaikyta už tai, kad pasirašė pareiškimą, kuriame kritikuojamos valdžios institucijos.
Iranas šiuos protestus pavadino riaušėmis, kurias kursto jo didžiausi priešai – Izraelis ir Jungtinės Valstijos, o pirmadienį aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei paragino tautą parodyti „ryžtą“ prieš užsienio spaudimą.
„Nacionalinė galia yra ne tiek susijusi su raketomis ir lėktuvais, kiek su žmonių valia ir ryžtu, – sakė A. Khamenei. – Dar kartą tai parodykite ir sutrukdykite priešui“.
Per derybas Omane JAV ir Iranas susitarė aptarti Teherano branduolinę programą, nors Vašingtonas ir Izraelis į darbotvarkę nori įtraukti ir islamo respublikos balistinių raketų klausimą ir jos paramą regiono karinėms grupuotėms.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civiliniams tikslams, tačiau Vakarų valstybės ir Izraelis mano, kad jis siekia sukurti branduolinį ginklą.
Sekmadienį užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis pareiškė, kad Iranas mainais į Jungtinių Valstijų šiai šaliai įvestų sankcijų panaikinimą galėtų numatyti „keletą su branduoline programa susijusių priemonių, skirtų pasitikėjimui stiprinti“.
Tačiau A. Araghchis primygtinai gynė Irano teisę tęsti urano sodrinimą.
Tuo tarpu Irano aukščiausiosios saugumo institucijos sekretorius Ali Larijani pareiškė, kad antradienį vyks į Omaną, kur susitiks su Omano valdžios atstovais.
„Propaganda“
JAV nerodant jokių ženklų, kad derybose vis dar gali būti kalbama apie represijas prieš protestuotojus, Irano valdžios institucijos, atrodo, imasi griežtesnių veiksmų.
Šeštadienį už tai, kad sukėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir dar pusantrų metų kalėjimo – už „propagandą“ prieš Irano islamo sistemą, šešeriems metams kalėjimo buvo nuteista Irano Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi, pranešė jos fondas.
N. Mohammadi buvo suimta gruodžio mėnesį, dar iki visoje šalyje prasidedant protestams.
Didžiąją dalį pastarojo dešimtmečio ji jau praleido kalėjime dėl savo kampanijos prieš Irano taikomas mirties bausmes ir moterims privalomą aprangos kodą, o dėl šių naujų kaltinimų jai gresia dar 17 metų kalėjimo.
Be to, pagal pirmiau priimtą nuosprendį jai gresia 154 kirčių lazda.
Reformistų fronto atstovas J. Emamo buvo areštuotas po to, kai sekmadienį buvo suimti dar trys asmenys, tarp jų ir Azar Mansouri, šiai koalicijai vadovavusi nuo 2023 m.
Ji dirbo buvusio prezidento reformisto Mohammado Khatamio patarėja, o po to, kai gruodį prasidėjo protestai, kuriuos iš pradžių sukėlė ekonominė stagnacija, ji reiškė paramą demonstrantams.
Valdžios institucijos taip pat areštavo buvusį parlamento narį Ebrahimą Asgharzadehą ir buvusį užsienio reikalų pareigūną Mohseną Aminzadehą.
Tūkstančiai žuvusiųjų
Reformistų stovykla 2024 m. prezidento rinkimuose daugiausia rėmė dabartinį prezidentą Massoudą Pezeshkianą.
Be to, pastarosiomis dienomis buvo suimta dar keletas žinomų aktyvistų, po sausio mėnesio represijų pasirašiusių pareiškimą, kuriame kritikuojamos valdžios institucijos.
Vienas iš jų – režisierius Mehdi Mahmoudianas, kuris buvo vienu iš filmo „Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas“, 2025 m. Kanų kino festivalyje pelniusio „Auksinę palmės šakelę“, scenarijaus autorių.
Irano valdžios institucijos pripažino, kad per protestus žuvo 3 117 žmonių, o sekmadienį paskelbė 2 986 asmenų sąrašą. Valdžios institucijų teigimu, dauguma žuvusiųjų buvo saugumo pajėgų nariai ir nekalti praeiviai.
Tarptautinių organizacijų manymu, tikrasis aukų skaičius buvo gerokai didesnis.
JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) teigia patvirtinusi 6 961 asmenų – daugiausia protestuotojų – žūtį ir tirianti dar 11 630 atvejų.
Be to, jos skaičiavimu, daugiau nei 51 tūkst. asmenų buvo areštuota.