Prancūzijos lyderis duodamas interviu keletui Europos leidinių, tarp jų „Le Monde“, „The Economist“ ir „The Financial Times“, įspėjo, kad JAV „grasinimai“ ir „bauginimai“ dar nesibaigė, ir paragino nesusitaikyti su esama padėtimi.
Artėjant Europos Sąjungos susitikimui, jis pasisakė už „ES bendrosios rinkos supaprastinimą“ ir „gilinimą“ bei prekybos partnerystės „diversifikavimą“.
„Yra grasinama ir bauginama. Ir tada, staiga, Vašingtonas pasitraukia. Ir mes manome, kad viskas baigėsi. Bet nė sekundei tuo netikėkite. Kiekvieną dieną egzistuoja grėsmė mūsų farmacijos pramonei, skaitmeninėms technologijoms...“, – sakė jis.
„Kai pasireiškia akivaizdi agresija... mes neturime nusilenkti ar bandyti pasiekti susitarimą“, – sakė jis.
„Šią strategiją bandėme keletą mėnesių, bet ji neveikia. Be to, strategiškai ji veda Europą prie didesnės priklausomybės.“
Jo teigimu, ES viešosioms ir privačioms investicijoms reikia „maždaug 1,2 trilijono eurų per metus“, įskaitant investicijas į ekologiškas ir skaitmenines technologijas, gynybą ir saugumą.
Jis pakartojo savo raginimą sukurti bendrą Europos įsiskolinimą – Prancūzija šią idėją propaguoja jau daugelį metų, tačiau kitos šalys ją atmeta.
„Dabar pats laikas suformuoti bendrą skolinimosi pajėgumą finansuoti šias būsimas išlaidas, į ateitį orientuotas euroobligacijas“, – sakė jis.