Prezidentas Lai Ching-te: užgrobusi Taivaną, Kinija nesustotų

Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, kuriai davė savo pirmą interviu nuo 2024 m. gegužės mėn., kai pradėjo eiti pareigas, Taivano prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad parlamentas patvirtins papildomą 40 mlrd. JAV dolerių biudžetą gynybai, įskaitant ginklų įsigijimą iš Jungtinių Valstijų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra įspėjęs Vašingtoną neparduoti ginklų Taipėjui, tačiau Lai Ching-te tikino, kad JAV palaikys Taivaną ir sala netaps derybų objektu Amerikai tariantis su Pekinu.

Pekinas pasmerkė Taivano prezidento pareiškimus, vadindamas jį „taikos trikdytoju, krizių kūrėju ir karo kurstytoju“.

„Nepriklausomybės siekimas išorės priemonėmis ir priešinimasis suvienijimui jėga primena skruzdę, kuri bando purtyti medį – tai pasmerkta žlugimui“, – periodinėje spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad autonominė sala atitektų jos kontrolei.

Lai Ching-te pabrežė, kad jei Kinija užimtų Taivaną, Pekinas taptų „agresyvesnis, keltų grėsmę taikai ir stabilumui Indijos-Ramiojo vandenyno regione bei taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos modeliui“.

„Jei Kinija aneksuotų Taivaną, Kinijos ekspansionistinės ambicijos tuo nesibaigtų“, – antradienį išskirtiniame interviu AFP prezidentūros pastate Taipėjuje AFP sakė Taivano prezidentas.

„Kitos šalys, kurioms kiltų grėsmė, būtų Japonija, Filipinai ir kitos Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalys, o galiausiai tai turėtų pasekmių ir Amerikoje bei Europoje“, – sakė jis.

Taivanas įsitikinimu, sakos vieta nuo Japonijos iki Filipinų besidriekiančios Azijos ir Ramiojo vandenyno vadinamosios pirmosios salų grandinės centre yra itin svarbi regiono saugumui ir tarptautinei prekybai.

Kinija turi teritorinių pretenzijų Japonijai ir Filipinams, o Taivano sąsiauris yra viena pagrindinių pasaulinės laivybos arterijų.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi, kurios šalyje yra kelios JAV bazės ir apie 60 tūkst. amerikiečių karių, lapkričio mėn. pareiškė, kad jeigu Kinija užpultų Taivaną, Tokijas galėtų įsikišti kariniu būdu. Šis jos pareiškimas papiktino Pekiną.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas taip pat įspėjo, kad salynas, kuriame JAV kariai turi prieigą prie devynių karinių bazių, taip pat būtų „neišvengiamai“ įtrauktas į karą dėl Taivano.

„Šiame besikeičiančiame pasaulyje šalys priklauso pasaulinei bendruomenei: situacija bet kurioje šalyje neišvengiamai turės įtakos kitai“, – samprotavo Taivano prezidentas.

Artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamam susitikimui su Xi Jinpingu Pekine balandžio mėnesį Lai Ching-te pabrėžė, kad Taivanas palankiai vertina bet kokias derybas, kurios padeda išlaikyti status quo.

„Manome, kad prezidentas Trumpas deda sudėtingas pastangas kurti taiką, kurios apima JAV interesų apsaugą ir Kinijos ekspansionizmo atgrasymą trumpuoju laikotarpiu“, – kalbėjo Taivano prezidentas.

Lai Ching-te pridūrė, kad Jungtinės Valstijos neprivalo laikyti Taivano derybine korta, kalbėdamosi su Kinija.

„JAV ir Kinijos prekybos konkurencijos kontekste Kinija nori iš JAV daug daugiau, nei JAV nori iš Kinijos“, – pabrėžė jis.

1979 m. Vašingtonas nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taipėjumi ir pasirinko Pekiną, tačiau Amerika iki šio išlieka svarbiausiu Taivano saugumo ramsčiu ir didžiausia ginklų tiekėja.

Visgi JAV ilgą laiką išlaikė „strateginį neapibrėžtumą“ karių dislokavimo salos gynybai klausimu.

Kinijos karinis spaudimas salai sustiprėjo valdant Xi Jinpingui, kuris Taivano užėmimą susiejo su savo vizija apie „didįjį kinų tautos atgimimą“.

Kinija beveik kasdien dislokuoja karo laivus ir naikintuvus aplink Taivaną ir nuo 2022 m. surengė šešis didelio masto pratybų etapus. Paskutinį kartą jos vyko gruodžio mėn.

Kinijos prezidentui neseniai nušalinus nuo pareigų kelis aukščiausius generolus, kilo spekuliacijų apie tai, kap tai gali paveikti Pekino galimus planus pulti Taivaną. Toks puolimas, pasak kai kurių JAV pareigūnų, gali įvykti 2027-aisiais.

Nors tokio didelio skaičiaus Kinijos generolų atleidimas buvo „tikrai neįprasta situacija“, kalbėjo Lai Ching-te, tai vis dėlto nekeičia Taivano poreikio būti pasirengusiam.

„Privalome turėti gebėjimą bet kuriuo metu atgrasyti Kinijos agresiją. Norime užtikrinti, kad Kinijai niekada nebūtų tinkamos dienos įsiveržti į Taivaną“, – pabrėžė Taivano prezidentas.

Donaldo Trumpo pastangos priversti Taivano lustų gamintojus didinti gamybos pajėgumus JAV ir jo reikalavimas, kad Taivanas skirtų daugiau išlaidų gynybai, sukėlė nerimo dėl JAV prezidento pasiryžimo ginti salą.

Nors Taivanas jau investavo daugybę milijardų į savo kariuomenės modernizavimą ir gynybos pramonės plėtrą, konflikto su Kinija atveju salos pajėgos būtų žymiai mažesnės ir silpnesnės.

Dėl didelio JAV spaudimo Lai Ching-te pažadėjo padidinti Taivano gynybos išlaidas iki daugiau nei 3 proc. BVP šiais metais ir iki 5 proc. iki 2030-ųjų.

„Už savo šalies apsaugą yra atsakingas pats Taivanas“, – sakė Lai Ching-te, tikinęs, kad JAV ir Taivano santykiai yra „tvirti kaip uola“.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad gynybos pramonė labiau bendradarbiaus su Europa.

Norėdama pasiekti šį tikslą, jo vyriausybė pasiūlė per aštuonerius metus gynybos išlaidas padidinti 40 mlrd. JAV dolerių. Šie pinigai, be kita ko, būtų skirti daugialypei oro gynybos sistemai „T-Dome“ finansuoti.

Tačiau nuo gruodžio pradžios daugiausia mandatų parlamente turinčios opozicijos partijos naudojasi savo turima dauguma, siekdamos žlugdyti Taivano prezidento darbotvarkės įgyvendinimą. Šias išlaidas numatantis įstatymas buvo užblokuotas jau 10 kartų.

Taivano opoziciją sukritikavo JAV demokratų ir respublikonų senatoriai, raginę įstatymų leidėjus „dirbti sąžiningai, nepaisant partinės priklausomybės“ ir patvirtinti išlaidų planą.

Lai Ching-te buvo optimistiškas, kad biudžeto planas, nepaisant vėlavimų, vis dėl to bus patvirtintas.

„Demokratinėje visuomenėje kiekviena politinė partija galiausiai yra atskaitinga žmonėms. Todėl esu įsitikinęs, kad šis biudžetas sulauks jų pritarimo.“, – sakė Taivano prezidentas.

Kinija ketvirtadienį pavadino Taivano lyderį Lai‘jų Ching-te, kuris duodamas interviu naujienų agentūrai AFP įspėjo, kad Pekinas imsis veiksmų prieš regiono šalis, jei perims savarankiškos salos kontrolę, „karo kurstytoju“.

Lai‘jus Ching-te savo pirmame interviu tarptautinei naujienų agentūrai nuo 2024 m. gegužės pradžios, kai pradėjo eiti savo šalies prezidento pareigas, sakė, kad jei Kinija užimtų Taivaną, Pekinas taptų „agresyvesnis“ ir savo ekspansionistines ambicijas nukreiptų į Japoniją, Filipinus ir kitas Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis.

Ketvirtadienį Pekino užsienio reikalų ministerija apkaltino Lai‘jų Ching-te provokuojant agresiją ir pavadino jį „karo kurstytoju“.

„Lai‘jaus Ching-te komentarai dar kartą atskleidė, kad jis užsispyręs siekia nepriklausomybės ir visiškai įrodė, kad jis yra taikos trikdytojas, krizės kūrėjas ir karo kurstytojas“, – kalbėdamas eilinėje spaudos konferencijoje pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

„Ką Lai‘jus Ching-te besakytų ar bedarytų, jis negali paneigti istorinio ir teisinio fakto, kad Taivanas yra Kinijos teritorijos dalis“, – sakė jis.

Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą, kad priverstų šią savarankišką salą paklusti savo valdžiai.

Taivanas imasi intensyviau stiprinti saugumo ir ekonominius ryšius su Europa – savo trečiąja pagal dydį eksporto rinka. Tuo tarpu JAV ryžtas ginti salą nuo Kinijos puolimo šiuo metu kelia abejonių.

Kalbėdamas su naujienų agentūra AFP, Lai‘jus Ching-te paragino stiprinti Taivano ir Europos bendradarbiavimą gynybos ir dirbtinio intelekto srityse.

Taipėjus, kuriame gaminami beveik visi pažangiausi pasaulyje puslaidininkiai, taip pat rems užsienyje, įskaitant Europą, investuojančius savo mikroschemų gamintojus, sakė jis.

Tai, kad Taivane yra sutelkti mikroschemų gamybos pajėgumai, ilgą laiką buvo laikoma apsauga nuo Kinijos antpuolio ir paskata Jungtinėms Valstijoms jį ginti.

Savo ruožtu, Pekino užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad pastangos stiprinti Taivano ir Europos bendradarbiavimą kaip priemonė apginti salą būtų bevaisės.

„Siekti nepriklausomybės pasikliaujant užsienio parama ir jėga priešintis suvienijimui yra visiška kvailystė ir pasmerkta žlugti“, – žurnalistams sakė Lin Jianas.

Nors per pastarąjį dešimtmetį Taivanas išleido milijardus dolerių savo kariuomenės modernizavimui, Vašingtonas ir toliau spaudžia jį šioje srityje daryti daugiau, o jo puslaidininkių gamintojus – didinti gamybos pajėgumus Jungtinėse Valstijose.