D. Rodriguez perėmė Venesuelos prezidentės pareigas sausio pradžioje, kai JAV surengė karinį reidą ir sučiupo buvusį šalies vadovą Nicolą Maduro. Jo pergalė per rinkimus buvo plačiai laikoma suklastota.
Per pirmąsias kelias savaites naujose pareigose D. Rodriguez sulaukė Vašingtono pagyrų, kad vykdo JAV reikalavimus dėl prieigos prie itin svarbaus Venesuelos naftos sektoriaus – JAV prezidento Donaldo Trumpo prioriteto – ir paleido įkalintus politinius oponentus.
Tačiau vis dar kyla klausimų, kiek D. Rodriguez būtų pasirengusi susitaikyti su politine opozicija, teigiančia, kad 2024 m. prezidento rinkimai buvo iš jos pavogti. Šią poziciją remia ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Trečiadienį „NBC News“ laidoje paklausta, ar ketina surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, D. Rodriguez atsakė esanti visiškai tam įsipareigojusi
„Šioje šalyje vyks rinkimai, žinoma, sąžiningi ir laisvi, kaip nurodo Konstitucija“, – sakė ji ir pridūrė, kad rinkimų datą lems „politinis dialogas šalyje“.
D. Rodriguez taip pat sakė, kad norint surengti laisvus rinkimus, būtina panaikinti sankcijas Venesuelai.
Vis dėlto ji dar labiau gynė ankstesnius balsavimus ir tvirtino, kad N. Maduro yra „teisėtas prezidentas“ ir „nekaltas“. JAV išvežė N. Maduro į Niujorką ir ten pateikė jam kaltinimus.
D. Rodriguez, regis, apkaltino Venesuelos opozicijos lyderę Marią Coriną Machado neteisėtais veiksmais ir nepažadėjo padėti Nobelio taikos premijos laureatei grįžti į šalį ir leisti jai kandidatuoti į prezidentus.
D. Rodriguez sakė nesuprantanti, kodėl kilo toks triukšmas dėl pavojaus opozicionierės gyvybei.
„Ji turės atsakyti Venesuelai, kodėl pritarė karinei intervencijai ir ragino įvesti Venesuelai sankcijas bei džiaugėsi sausio pradžioje įvykdytais veiksmais“, – pridūrė D. Rodriguez.