57 metų monarchas mojavo sveikintojams su Grenlandijos vėliavėlėmis rankose, susirinkusiems į Nūko oro uostą, o jį pasitiko Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.
D. Trumpo grasinimai užimti didžiulę naudingųjų iškasenų turtingą Arkties salą, prireikus – ir jėga, padidino įtampą tarp JAV ir Danijos.
Per vizitą, kuris laikomas itin simboliniu, Frederikas trečiadienį turėtų praleisti Grenlandijos sostinėje Nūke, susitikti J. F. Nielsenu, aplankyti vidurinę mokyklą ir žuvininkystės įmonę, taip pat dalyvauti socialinėje kavos pertraukėlėje su plačiąja visuomene kultūros centre.
Ketvirtadienį jis planuoja vykti į Manitsoką, esantį maždaug už 150 km į šiaurę nuo Nūko, o penktadienį – apsilankyti Danijos kariniame Arkties mokymų centre Kangerlusuake, esančiame dar toliau į šiaurę.
Nepaisant to, kad Danija praeityje buvo kolonijinė autonominės teritorijos valdytoja, monarchija, įskaitant karalių Frederiką, Grenlandijoje visada buvo labai populiari.
Tarp keliolikos sveikintojų, nepabūgusių šalčio ir laukusių prie oro uosto, kad pasitiktų karalių, buvo 44 metų vyras, kuris AFP sakė, kad „gerai, jog jis čia atvyksta“.
„Neturėtų kilti jokių abejonių dėl mano meilės Grenlandijai“, – sakė Frederikas 2025 m. kovą.
Aistringas sportininkas, mėgstantis leisti laiką gamtoje, Frederikas 2000 m. dalyvavo nelengvoje keturis mėnesius trukusioje 3 500 km ilgio ekspedicijoje slidėmis po Grenlandiją kartu su elitiniu Danijos karinio jūrų laivyno šunų kinkinio patruliu „Sirius“.
Karalius, tapęs monarchu 2024 m. sausį po savo motinos karalienės Margretės abdikacijos, paskutinį kartą saloje lankėsi 2025 m. balandį.
Jis taip pat ten lankėsi ir 2024 m. liepą, o karališkieji komentatoriai pažymėjo, kad trys vizitai per mažiau nei dvejus metus yra neįprastas dalykas.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad D. Trumpas vis dar nori Grenlandijos, nors ir atsisakė grasinimų ją užimti jėga.
D. Trumpas tvirtina, kad naudingųjų iškasenų turtinga Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV ir NATO saugumui prieš Rusiją ir Kiniją, nes tirpstanti Arktis tampa lengviau prieinama ir supervalstybės varžosi dėl strateginio pranašumo.
Buvo sudaryta JAV, Danijos ir Grenlandijos darbo grupė Vašingtono saugumo problemoms Arktyje aptarti, tačiau detalės nebuvo viešai paskelbtos.
