M. Rutte neatskleidė išsamios informacijos apie šią iniciatyvą, tačiau neoficialūs NATO atstovų komentarai rodo, kad vietoj principo „JAV kontroliuoja Grenlandiją, kad užtikrintų savo saugumą“ Vašingtonui buvo pasiūlytas naujas principas: „NATO užtikrina visų savo narių, įskaitant JAV, saugumą visoje Arktyje, įskaitant Grenlandiją“.
Tokiu būdu NATO, ypač Aljanso narės Europoje, reagavo į du Donaldo Trumpo administracijos užsienio politikos reikalavimus: kad jos turi prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą ir kad be Grenlandijos pačios JAV negali jaustis saugios.
M. Rutte paskelbė apie pradedamą iniciatyvą per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Pentagono sekretorius Pete‘as Hegsethas susitikime nedalyvavo.
Vašingtono reakcijos į šią iniciatyvą kol kas nebuvo. Vis dėlto ją rengiant veikiausiai dalyvavo JAV kariškiai, nes JAV buvo ir tebėra svarbiausia Aljanso narė.
Per antrąją prezidento kadenciją D. Trumpas pradėjo kalbėti apie tai, kad Grenlandija turi priklausyti JAV, tačiau sausio pradžioje tai sukėlė rimtą transatlantinę politinę krizę. Sausio 6 d. Baltųjų rūmų spaudos tarnyba pranešė, kad „prezidentas ir jo komanda aptaria įvairius būdus, kaip pasiekti šį svarbų užsienio politikos tikslą, ir, žinoma, JAV karinių pajėgų panaudojimas visada svarstomas kaip viena iš vyriausiojo vado turimų galimybių“.
Šie teiginiai papiktino Europos šalis, Jungtinių Amerikos Valstijų NATO sąjungininkes. Vėliau JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją pareiškęs, kad po diskusijų su Danija, sąjungininkėmis Europoje ir Kanada svarsto sudaryti susitarimą.
Pasak D. Trumpo, Jungtinėms Valstijoms Grenlandija reikalinga, kad būtų užtikrintas Amerikos saugumas didėjant Rusijos ir Kinijos aktyvumui Arktyje.