Pasak V. Zalužno, šiuo metu einančio Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas, 2022 m. rugsėjį Generaliniame štabe įvyko „įtemptas“ susitikimas, po kurio jis išvyko į savo kabinetą Kyjive.
Vėliau, kaip teigė buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas, į jo kabinetą atvyko kelios dešimtys Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnų, kurie pradėjo patalpų kratą.
Pasak V. Zelužno, tuo metu ten taip pat buvo daugiau nei dešimt britų karininkų. Teisėsaugos pareigūnai neva nenurodė, ko ieško, tačiau ambasadorius atsisakė leisti tikrinti dokumentus ir kompiuterius, pavadindamas šį reidą akivaizdžia grėsme.
SBU pareigūnų akivaizdoje jis paskambino tuometiniam Prezidento kanceliarijos vadovui Andrijui Jermakui ir išdėstė savo poziciją: „Aš pasakiau Jermakui, kad atremsiu šią ataką, nes žinau, kaip kovoti.“
V. Zalužnas teigė perspėjęs A. Jermaką apie pasirengimą dislokuoti karius vadavietės gynybai.
Vėliau jis paskambino tuometiniam SBU vadovui Vasyliui Maliukui. Pasak V. Zalužno, pastarasis esą nieko nežinojo apie kratą ir pažadėjo išsiaiškinti daugiau detalių.
Vėliau buvęs kariuomenės vadas sužinojo, kad SBU prieš dvi dienas buvo kreipusis į Kyjivo apylinkės teismą dėl leidimo atlikti kratą tuo pačiu adresu.
Remiantis teismo dokumentu, kurį cituoja „The Associated Press“, tarnyba ketino surengti reidą striptizo klube, esą priklausiusiame nusikalstamai organizacijai.
Tačiau ši įstaiga tuo adresu jau buvo uždaryta dar iki plataus masto invazijos. V. Zalužnas mano, kad kratos orderis buvo tik priedanga reidui, ir abejoja, jog SBU galėjo supainioti šalies pagrindinio karinio vadovavimo centro vietą.
„The Associated Press“ pažymi, kad Volodymyro Zelenskio biuras atsisakė komentuoti šias detales, o V. Zalužno teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Pati SBU paneigė V. Zalužno teiginius apie kratą jo kabinete. „Tuo laikotarpiu Ukrainos saugumo tarnyba vykdė tyrimo veiksmus kitos baudžiamosios bylos rėmuose, skirtos kovai su organizuotu nusikalstamumu, daugelyje adresų“, – leidinui „The Kyiv Independent“ sakė SBU spaudos tarnyba.
Prabilo apie nepavykusį kontrpuolimą
Interviu metu V. Zalužnas taip pat prabilo apie nepavykusį 2023 m. kontrpuolimą, kuris vyko jam dar einant ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
V. Zelenskis atleido V. Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pareigų 2024 m. vasarį, o tų pačių metų gegužę jis buvo paskirtas Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
Ambasadorius teigė, esą operacija žlugo todėl, kad V. Zelenskis ir kiti pareigūnai jai „neskyrė reikiamų išteklių“.
Pasak jo, kariuomenės planas buvo parengtas su NATO partnerių pagalba ir numatė didelių pajėgų sutelkimą į „vieną kumštį“.
Kaip teigė V. Zalužnas, buvo planuota išlaisvinti dalį Zaporižios regiono, pradedant nuo atominės elektrinės teritorijos, ir žengti Azovo jūros link. Tai būtų leidę nutraukti sausumos tiekimo koridorių į Krymą.
Jo teigimu, sėkmei buvo būtinas plataus masto pajėgų sutelkimas ir taktinė staigmena. Tačiau vietoje to kariai buvo išsklaidyti palei plačią fronto liniją, taip sumažinant smogiamąją galią.
Vėliau kariniai ekspertai kontrpuolimą kritikavo kaip pernelyg ambicingą ir pradėtą per vėlai, kas leido Rusijos pajėgoms sustiprinti savo gynybą.
V. Zalužnas taip pat sukritikavo Ukrainos karinę strategiją, teigdamas, kad ji remiasi nerealiai didelėmis pajėgomis ir yra prastai integruota su naujosiomis technologijomis mūšio lauke.
Jis pažymėjo, kad po to, kai V. Zelenskis jį atleido iš pareigų, jis nebedalyvavo karinių sprendimų priėmime ir pridūrė, jog per du susitikimus su Ukrainos prezidentu po atleidimo jų pokalbiai buvo „visiškai draugiški“.
V. Zalužnas iki šiol susilaikė nuo viešų komentarų apie gandus dėl įtampos su V. Zelenskiu, pabrėždamas nacionalinės vienybės būtinybę karo metu.
Kai kurie analitikai spėlioja apie V. Zalužno, kuris yra plačiai laikomas vienu iš lyderių busimuose prezidento rinkimuose, politines ambicijas šalyje.