„Formuluotė yra vienareikšmiška: kaip prezidentas, aš turiu teisę dėl nacionalinio saugumo priežasčių nustatyti muitus šalims, kurios mus daug metų išnaudojo“, – sakė jis renginyje Romo mieste Džordžijos valstijoje.
D. Trumpas pasinaudojo tribūna, kad atkreiptų dėmesį į tariamus prekybos disbalansus ir perspėtų apie grėsmes šalies ekonomikai, jei jam nebūtų leista taikyti muitų. Nuo savo antrosios kadencijos pradžios D. Trumpas įvedė muitus daugybei šalių. Ekspertai prognozuoja, kad dėl to vartotojams kils kainos, nes įmonės bent iš dalies perkels muitus ant vartotojų pečių.
D. Trumpas neslėpė pasipiktinimo, kad „daug, daug mėnesių“ jam reikia laukti Aukščiausiojo teismo sprendimo. Penktadienį šis gali galutinai nuspręsti, ar prezidentas, įvesdamas muitus dešimtims prekybos partnerių, gali remtis nepaprastosios padėties įstatymu, ar ne.
Susiję straipsniai
1977 m. priimtas Tarptautinis nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas (IEEPA) nurodo, kad prezidentas kriziniu atveju gali skelbti dekretus nesikreipdamas į Kongresą. D. Trumpas argumentavo, kad nuolatinis disbalansas tarptautinėje prekyboje kelia grėsmę „nacionaliniam saugumui“ ir dėl to šalyje esą susiklostė nepaprastoji padėtis.
Virtinė JAV įmonių ir valstijų dėl tokios praktikos kreipėsi į teismą. Žemesnės instancijos teismai priėmė joms palankų sprendimą, tačiau D. Trumpas jį apskundė, todėl muitai kol kas liko galioti, o byla galiausiai pasiekė Aukščiausiąjį Teismą.