„Čia tikrai labai jautri tema – dalijimasis. Dalijimasis – tai pirmiausiai reiškia pasitikėjimas. Jokia politinė valia, jokie susitarimai neprivers slaptųjų tarnybų su kažkuo kažką dalintis. Niekada taip nebuvo ir niekada taip nebus. Tai reiškia, kad viskas priklauso nuo to, kiek tarnybos pasitiki kitomis tarnybomis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo G. Grina.
„Pavyzdžiui, yra tokia valstybė Vengrija. Kiek ir kokias pareigas bebūčiau užėmęs, tai niekaip nesupratau, kas ten per tarnybos ir kam jos dirba. Tai dabar, man atrodo, jau niekam klausimų nekyla“, – pastebėjo ilgametis žvalgybos pareigūnas.
Tokiais atvejais, kai pasitikėjimo stokojama, tarnybų bendravimas, anot G. Grinos, pasireiškia tik formaliais sveikinimais valstybėms reikšmingų švenčių proga.
Ukrainai atremiant rusų smūgius – nepalankus V. Orbano žingsnis: kelia ultimatumą
„Yra kita dalis Europos, su kuria nėra nei ką dirbti, nei ką dalintis, nes yra visiškai kiti interesai, kiti prioritetai ir tiesiog gaunasi tokie formalūs protokoliniai dalinimaisi: mes jums jūsų nepriklausomybės dienos proga pasveikinimą nusiųsime, o jūs mums atsiųsite“, – tęsė jis.
Vis tik, G. Grina akcentavo, jog su daugeliu Vakarų valstybių Lietuvos tarnyboms bendradarbiauti pavyksta sklandžiai. Tarp tokių – ir sąjungininkės JAV, ir Jungtinė Karalystė, ir Skandinavijos šalys.
„Labai daug randame bendrų taškų ir neturime jokių klausimų“, – patikino pašnekovas.
„Aišku, yra toks dalykas kaip šaltiniai. Šaltinius natūraliai visi slepia ir niekas nenori jais dalintis“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Anot buvusio žvalgybos pareigūno, tiek mažosios, tiek didžiosios valstybės yra suinteresuotos dalintis jautria informacija. Pavyzdžiui, tęsia G. Grina, Lietuva gali pastebėti itin reikšmingą, tačiau regionui specifišką informaciją, į kurią tolimesnės valstybės gali ir neatkreipti dėmesio.
„Pavyzdžiui, JAV nori kažką tai tokio gauti iš Lietuvos, galbūt labai kažką smulkaus, bet iš esmės labai reikšmingo, ko niekas kitas nepastebi, tik mes pastebime. Tai tokio pobūdžio yra dalinimasis“, – tarp valstybių veikiantį principą iliustravo buvęs VSD vadovas.
Tuo metu kalbėdamas apie tai, kaip keitėsi Vakarų valstybių požiūris į priešiškų valstybių – o konkrečiai, Rusijos – keliamas grėsmes, G. Grina neslėpė, jog didžioji dalis Europos šalių ilgus metus į Maskvą žiūrėjo tarsi per pirštus. Dėl įspėjimų apie Rusijos pavojų Lietuva netgi sulaukdavo partnerių kritikos, tvirtino jis.
Anot buvusio VSD direktoriaus, besidomintys Kremliaus politika jau prieš 25 metus galėjo girdėti pasisakymus apie tai, jog „Rusijai reikia atsistoti nuo kelių“.
„Ir tą atsistojimą mes pamatėme 2008 m.“ – referuodamas į Rusijos agresiją prieš Sakartvelą teigė G. Grina.
„Aišku, Vakarų Europoje buvo visiškai nesuvokiama, kas čia vyksta. Aš puikiai atsimenu – mus vadino rusofobais, kai mes bandėme išaiškinti, kokią grėsmę potencialiai kelia Rusija. Bet tiesiog Europa yra Europa“, – apibendrino jis, pastebėdamas, kad jau minėtos JAV, Skandinavijos šalių bei Jungtinės Karalystės tarnybos jau tada reagavo gerokai adekvačiau, nei kitos valstybės.