„Visus tuos ketverius metus Europos Sąjunga eina klupinėdama, čia turime pripažinti. Nereikėtų 20 sankcijų paketų – buvo galima greičiau išspręsti, jeigu ryžtingai ir „iš peties“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Pasak europarlamentaro, penkių–septynių sankcijų paketų būtų pakakę, jei sprendimai būtų priimami greičiau ir ryžtingiau, o dalis valstybių narių sąmoningai lėtino bendros politikos formavimą.
„Reikia pripažinti, kad pavienės valstybės narės arba jų grupės darė viską įmanoma, kad lėtintų bendros Europos politikos – politikos Ukrainai – atsiradimą: kėlė papildomas sąlygas“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Europarlamentaro teigimu, net ir po ketverių karo metų Europos Sąjungoje trūksta vieningo grėsmės vertinimo.
„Nors atrodytų, kad karas prieš Ukrainą įvardijamas kaip grėsmė Europos saugumui, kai kurios valstybės vis tiek bando tai kvestionuoti. To bendro grėsmės skaitymo ir supratimo po šiai dienai, galima sakyti, Europos Sąjungoje nėra“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
Tuo metu Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, kad sankcijų poveikio vertinimai išlieka nevienareikšmiai.
„Rusija per tą laiką sugebėjo prie daugybės dalykų prisitaikyti – kas yra natūralu“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, sankcijos galėjo būti veiksmingesnės, jei būtų įvestos iš karto maksimalia apimtimi.
„Sankcijos būtų suveikusios geriausiai ir stipriausiai, jeigu jos iš karto būtų tokios apimties, kaip dabar turime. Ir tos drąsos, kuri dabar atsiranda – šešėlinį laivyną stabdyti, periminėti. Bet prisiminkime, kokia dinamika buvo: buvo daug baimės eskaluoti situaciją“, – teigė A. Veryga.
Kalbėdamas apie įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimą, europarlamentaras pabrėžė, kad tai labiau teisingumo nei ekonominio spaudimo klausimas.
„Aš nemanau, kad įšaldytų lėšų panaudojimas Rusijai būtų skausmingiausias. Greičiau tai būtų teisingumo klausimas – sumokėti tam, kuris viską pridirbo“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot A. Verygos, svarbiausia – politinė drąsa ir ryžtas imtis veiksmų.
„Mano supratimu, dabar tiesiog reikia tos drąsos, kuri po truputį pradeda lįsti į paviršių: matome, kad tai Amerika, tai Prancūzija, tai dar kažkas pradeda realiai stabdyti šešėlinį laivyną ar laivus. Šito labai trūko nuo pat pradžių“, – pažymėjo politikas.
Tuo metu P. Auštrevičius įspėjo apie pavojų pernelyg anksti kalbėti apie santykių su Rusija normalizavimą.
„Kai tik suskambo pirmieji galimos taikos varpai, iš karto atsirado įvairių interpretacijų: kad galbūt užtenka, kad su sankcijomis reikia „atsargiau“, kad Europai reikia būti protingai ir gudriai, prisiderinti prie naujos situacijos“, – teigė europarlamentaras.
Jo vertinimu, toks požiūris gali būti pavojingas pačiai Europai.
„Jeigu Europa bandys grįžti į tariamos partnerystės laikus, matau didžiulę grėsmę, kad vėl būsime susiskaldę, vedami kažkokio mistinio ekonominio intereso“, – sakė P. Auštrevičius.
A. Veryga savo ruožtu pabrėžė, kad sprendimai neturėtų dar labiau skaldyti Bendrijos vidaus.
„Nemanau, kad didžiausia Europos Sąjungos problema būtent vienbalsiškumas. Kaip tik man atrodo, kad mes turime skirtingas nuomones ir ko gero turime vertinti, kas visgi neskaldytų Europos“, – teigė jis, kalbėdamas apie diskusijas dėl sprendimų priėmimo mechanizmo.
Anot europarlamentaro, svarbu ieškoti susikalbėjimo su valstybėmis narėmis, keliančiomis papildomus klausimus, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio ar plėtros tempo.
„Ne neigti juos, ne bandyti pasakyti, kad „jūs nesuprantate“, bet bandyti rasti susikalbėjimą“, – sakė A. Veryga.
Apibendrindamas diskusiją, P. Auštrevičius pabrėžė, kad Europa turi iš esmės keisti savo požiūrį į saugumą.
„Europai reikia nustoti svajoti, kad gyvename nuolat į gerą einančiame pasaulyje. Kartais už tą pasaulį reikia kovoti – ir kovoti kitais būdais, o ne vien tik žodžiais“, – teigė europarlamentaras.