Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa kartu su V. Zelenskiu Nepriklausomybės aikštėje uždegė žvakės prie paminklo žuvusiems kovoje su rusais ir tylos minute pagerbė karo aukas.
Anksčiau tądien Ukrainos prezidentas ir pirmoji ponia Olena Zelenska oficialiai pasveikino užsienio svečius Šv. Sofijos katedroje, kur įvairių religinių konfesijų atstovai meldėsi už Ukrainos pergalę ir teisingą taiką.
Plataus masto invaziją Rusija pradėjo 2022 m. vasario 24 d. V. Zelenskio teigimu, nuo tada žuvo apie 55 tūkst. Ukrainos karių, nors analitikai kalba apie didesnius aukų skaičius.
Pamatykite: V. Zelenskis parodė slėptuvę, kurioje prasidėjus invazijai slėpėsi valdžia
Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad didžiausiame Europoje kare nuo Antrojo pasaulinio karo žuvo daugiau nei 15 tūkst. civilių, o sužeista dar 41 tūkst.
Remiantis Rusijos viešai prieinamais duomenimis, Maskvos pusėje žuvo maždaug 220 tūkst. karių, nors Vakarų ir Ukrainos pareigūnai rusų aukų priskaičiuoja kur kas daugiau.
„Europa tvirtai remia Ukrainą tiek finansiškai, tiek kariniu požiūriu, tiek per šią atšiaurią žiemą“, – atvykusi į Ukrainą platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.
A. Costa gyrė „Ukrainos tautos drąsą ir ryžtą“ ir pabrėžė, kad Ukraina, nepaisant karo, padarė įspūdingą pažangą siekdama narystės ES.
Susiję straipsniai
U. von der Leyen ir A. Costa į Kyjivą atvyko traukiniu kartu su kelių šalių lyderiais, tarp kurių buvo Danijos, Švedijos, Suomijos ir Kroatijos atstovai.
Antradienį paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis tikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų.
„Žvelgdami atgal į invazijos pradžią ir apmąstydami šiandieną, turime visą teisę pasakyti: mes apgynėme savo nepriklausomybę, nepraradome savo valstybingumo. Putinas nepasiekė savo tikslų. Jis nepalaužė ukrainiečių. Jis nelaimėjo šio karo. Mes išsaugojome Ukrainą ir padarysime viską, kad pasiektume taiką ir užtikrintume teisingumą“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas
Aštrūs vidiniai nesutarimai ES
Ketvirtosioms karo metinėms skirtus renginius temdė Vengrijos ir Slovakijos atsisakymas patvirtinti 20-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą Rusijai ir 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos planą Ukrainai.
Paskolos paketas, į kurį įeina 60 mlrd. eurų finansinė parama Ukrainos kariuomenei ir kuriam ES lyderiai uždegė žalią šviesą dar gruodį, turėjo būti oficialiai patvirtintas pirmadienį.
Tačiau jį vetavo Vengrija su Slovakija. Budapeštas savo sprendimą motyvavo nutrauktu rusiškos naftos tiekimu per Ukrainos teritoriją einančiu naftotiekiu „Družba“.
Vengrija ir Slovakija kaltina Kyjivą sąmoningai blokuojant naftotiekio srautus dėl politinių priežasčių. Ukraina teigia, kad sausio pabaigoje prasidėję tiekimo sutrikimai yra Rusijos bombardavimų pasekmė.
V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į Europos Parlamentą paragino europiečius šį paketą patvirtinti.
„Tai yra reali finansinė garantija mūsų saugumui ir atsparumui, ir ji turi būti įgyvendinta. Dėkoju visiems, kurie dirba, kad tai įvyktų“, – sakė jis.
Vengrijos poziciją griežtai sukritikavo A. Costa, pabrėždamas, kad „visiškai nepriimtina“, jog valstybė narė nepaisytų ES lyderių pasiektų susitarimų.
Manoma, kad ES pareigūnai netrukus paskelbs apie kitą, 100 mln. eurų vertės skubios pagalbos paketą Ukrainos energetikos infrastruktūrai, kuriam Vengrijos pritarimo nereikės.
Budapeštas taip pat atsisako patvirtinti 20-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą.
Karo metinių minėjimai – visoje Europoje
Ketvirtąsias karo metines minėjo valstybių vadovai ir ministrai visoje Europoje, žadėdami toliau teikti paramą Ukrainai.
Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai paskelbė bendrą vaizdo įrašą, kuriame gyrė Ukrainos „nepalaužiamą dvasią“ ir žadėjo remti šalį „tiek ilgai, kiek reikės“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris organizavo virtualų vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“, kurią sudaro daugiau nei 30 Ukrainos remiančių šalių, susitikimą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas dalyvavo taikos pamaldose Berlyno Prancūzų katedroje, o prie Brandenburgo vartų vyko solidarumo mitingas. Panašūs renginiai vyko ir kituose Vokietijos miestuose.
Tuo metu Kremlius pripažino, kad Rusija dar nepasiekė savo karo tikslų.
„Tikslai dar nėra visiškai pasiekti, todėl karinė operacija tęsiama“, – atsakydamas į naujienų agentūrų klausimus žurnalistams antradienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskvos pradėtam karui įžengiant į penktuosius metus, D. Peskovas aiškino, esą Rusija lieka atvira diplomatiniam susitarimui ir tvirtino, kad Kremliaus sąlygos yra gerai žinomos, pažerdamas kaltinimų Vakarams dėl menamo siekio „sunaikinti“ Rusiją.
ELTA primena, kad prieš ketverius metus, 2022 m. vasario 24 d., apie 3:40 val. ryto vietos laiku, pirmoji Rusijos tankų kolona įvažiavo į Ukrainos Luhansko sritį, daugelyje šalies miestų ukrainiečiai pabudo nuo pirmųjų priešo raketų smūgių.