Briuselyje vis dažniau svarstoma, ar yra būdų apeiti tokį veto – pavyzdžiui, sprendimus perkelti į kitus ES mechanizmus, kuriems nereikia vienbalsio pritarimo, arba kurti atskirus valstybių susitarimus. Vis dėlto tokie žingsniai kelia ir politinių, ir teisinių klausimų – ar tai nesusilpnintų Bendrijos vienybės ir ar netaptų precedentu ateities krizėms.
„Tų būdų tikrai nėra labai daug. Vengrija tai puikiai supranta ir dėl to naudojasi. Pagal sutartis užsienio reikalai reikalauja visų šalių narių sutikimo, bent jau pritarimo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Pasak europarlamentaro, būtent dėl šios priežasties Budapeštas gali daryti spaudimą visai Bendrijai.
Iš Kremliaus – žinia apie pokalbį su D. Trumpu: V. Putinas žarstė patarimus dėl situacijos Irane
„Čia Vengrija ir spaudžia Europos Sąjungą. Kalbant apie sankcijų paketą, kažkokių kitų būdų praktiškai nėra, išskyrus tartis ir surasti tinkamiausią Vengrijai variantą“, – teigė politikas.
Anot V. Sinkevičiaus, teorinių alternatyvų vis dėlto esama, tačiau jos reikštų, kad sprendimai būtų priimami ne visos ES vardu.
„Galbūt yra sudėtingesnių mechanizmų, kurie leistų sprendimo priėmimą perkelti į kitus mechanizmus arba šalims narėms, kurios tam pritaria, atskirai suformuoti poziciją, bet tai jau nebūtų Europos Sąjungos pozicija“, – sakė jis.
Politiko teigimu, Vengrijos pavyzdys gali paskatinti ir kitas valstybes elgtis panašiai.
Susiję straipsniai
„Vengrija tuo savo bloguoju pavyzdžiu užkrečia ir kitas valstybes nares. Dėl Slovakijos akivaizdu, kad jie irgi pajuto, jog jų rinkėjams ta antiukrainietiška žinutė veikia“, – pastebėjo europarlamentaras.
Tai, anot jo, skatina vis garsiau kelti klausimą, ar dabartinis vienbalsiškumo principas užsienio politikoje vis dar yra tinkamas.
„Ar vis dėlto palikti tokiu geopolitiniu laikotarpiu galimybę vienai valstybei narei vetuoti sprendimus, ar pereiti prie kvalifikuotos daugumos, kaip yra priimama dauguma kitų sprendimų“, – svarstė V. Sinkevičius.
Vis dėlto europarlamentaras pabrėžė, kad mažesnėms valstybėms vienbalsiškumo principas turi ir svarbių privalumų.
„Nepamirškime, kad tai yra dvipusis kardas. Iš vienos pusės skaudu, kai silpninama Europos Sąjunga ir delsiama su skubiais sprendimais, bet iš kitos pusės ir mes patys turime tą veto teisę“, – sakė politikas.
Anot jo, būtent ši teisė kartais leidžia mažesnėms šalims daryti spaudimą, kad sprendimai būtų griežtesni.
„Pradžioje buvo sankcijų paketų, kurie atrodė labai silpni ir neatitinkantys lūkesčių. Tada bent jau neformaliai Lietuva, Lenkija, Latvija yra įspėjusios kolegas, kad tokio paketo neleis priimti“, – teigė V. Sinkevičius.
Europarlamentaro teigimu, kvalifikuotos daugumos modelis mažoms valstybėms galėtų reikšti ir mažesnę įtaką.
„Surinkti kvalifikuotą daugumą yra be galo sudėtinga. Čia jau reikia didžiųjų šalių palaikymo – neužtektų sutarti Lietuvai, Lenkijai, Latvijai ir Estijai“, – aiškino politikas.
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją, V. Sinkevičius teigė, kad Europos Komisija ieško būdų, kaip užtikrinti paramą Ukrainai net ir be Vengrijos pritarimo.
„Komisijos ir Tarybos teisininkai ieško sprendimų. Politinė valia rasti sprendimą yra, ir greičiausiai teks tai padaryti be Vengrijos“, – sakė europarlamentaras.
Vis dėlto jis skeptiškai vertina galimybę, kad Budapeštas artimiausiu metu pakeis savo poziciją.
„Aš manau, kad iki rinkimų Vengrijoje pozicija nesikeis. Atvirkščiai – šie klausimai dar labiau bus politizuojami, siekiant parodyti vidaus auditorijai, kad kovojama už Vengrijos interesus“, – teigė V. Sinkevičius.
Jo vertinimu, dabartinė Vengrijos valdžios politika yra sąmoningai konfrontacinė.
„Šios Vengrijos daugumos politika pirmiausia yra antiukrainietiška, antra – akivaizdžiai prorusiška“, – sakė europarlamentaras.