Metinės asamblėjos uždarymo sesijoje patvirtintame plane teikiama pirmenybė tokiems sektoriams kaip robotika ir biotechnologijos, Kinijai siekiant stiprinti savo technologinius pajėgumus.
Penkmečio planai laikomi svarbiausiomis Kinijos vyriausybės ekonominės politikos programomis. Juose nurodomos pramonės šakos, kurioms bus teikiama ypatinga parama, taip pat šalies tikslai ateinančiam laikotarpiui.
Pagal planą išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai toliau augs po daugiau nei 7 proc. per metus. Kinija taip pat siekia iki 2030 m. padidinti skaitmeninės ekonomikos dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) nuo dabartinių 10,5 proc. iki 12,5 proc.
Ž. Pavilionis perspėja apie artėjantį JAV ir Kinijos karą: įvardijo datą ir prakalbo apie ženklus
Dokumente ypatingas dėmesys skiriamas kelioms strateginėms technologijos ilguoju laikotarpiu, įskaitant branduolinę sintezę, kvantines technologijas, keliones į kosmosą ir vadinamąsias smegenų bei kompiuterio sąsajas, kurios turėtų sudaryti galimybę smegenų signalus perduoti tiesiogiai mašinoms ar kompiuteriams.
Jame taip pat numatyti tikslai didinti vartojimą ir gerinti gyvenimo kokybę, siekiant spręsti struktūrines problemas kaip antai senėjančios visuomenės ir silpnos vidaus paklausos.
Pekinas jau kelerius metus siekia mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, ypač atsižvelgiant į JAV nustatytus eksporto apribojimus. Kinijos ir JAV konkurencija stiprėja tokiose srityse kaip DI ir puslaidininkiai.
Susiję straipsniai
Stebėtojai šią programą mato pirmiausia kaip ankstesnės pramonės politikos tęsinį, nors kai kurie ekonomistai įspėja, kad stipri vyriausybės parama gali sukurti naują perteklinį pajėgumą, kuris savo ruožtu gali paaštrinti konkurenciją pasaulio rinkose ir įplieksti prekybos konfliktus.
Nacionalinis liaudies kongresas yra Kinijos parlamentas, kuris renkasi kartą per metus Pekine. Beveik 2,8 tūkst. delegatų nėra laisvai renkami, o organo politiniai sprendimai paprastai laikomi iš anksto suderintais Komunistų partijos viduje.
Patvirtintas „etninės vienybės“ įstatymas
Paskutinę sesijos dieną delegatai taip pat balsavo dėl vyriausybės darbo ataskaitų ir įstatymų.
Tarp jų buvo itin prieštaringai vertinamas „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymas“, patvirtintas vos trimis balsavus prieš ir dar trims susilaikius.
Įstatymas įpareigoja mokyklose naudoti mandarinų (standartinę kinų) kalbą ir nustato, kad tėvai turėtų mokyti savo vaikus gerbti komunistų partiją.
Kitomis įstatymo nuostatomis raginama skatinti papročių pokyčius ir nustatoma, kad santuoka nebegali būti draudžiama dėl religinių įsitikinimų.
Žmogaus teisių aktyvistai reiškia susirūpinimą, kad šis įstatymas gali lemti dar didesnius apribojimus Kinijos etninėms mažumoms.
„Human Rights Watch“ Azijos regiono direktoriaus pavaduotoja Maya Wang sakė, kad šis įstatymas sukuria teisinį pagrindą pateisinti priespaudą ir priverstinę asimiliaciją.
Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į nuostatas, numatančias, kad organizacijos ir asmenys už Kinijos ribų, kurių veiksmai esą „kenkia nacionalinei vienybei“ arba sukelia „etninį susiskaldymą“, turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Kinija pripažįsta iš viso 56 etnines grupes. Apie 90 proc. iš maždaug 1,4 mlrd. šalies gyventojų yra haniai, o mažumoms priklauso mongolai, tibetiečiai ir musulmonai uigūrai, kurių dauguma gyvena didžiausiose, bet palyginti retai apgyvendintose Kinijos pasienio provincijose, pvz., Tibete, Sindziange ir Vidinėje Mongolijoje.
Daugelis mažumų grupių turi savo kalbas ir rašybos sistemas. Žmogaus teisių organizacijos jau daugelį metų kaltina Pekiną žmogaus teisių pažeidimais, ypač Sindziange ir Tibete.