„Mes nesvarstysime grįžti prie Rusijos energijos išteklių, kad ir kokia būtų situacija Artimuosiuose Rytuose. Mes nebesame priklausomi nuo Rusijos energetikos šaltinių. Tai yra galutinis sprendimas.
Ir techniškai netgi nebūtų įmanoma atkurti tokio tiekimo. Tad šiuo atžvilgiu galime pasikliauti ištekliais, ateinančiais iš Pietų ir Vakarų, kurių yra pakankamai, kad atlieptų visus mūsų poreikius“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė P. Pavelas.
Kaip skelbta, 2025 metais pradėjusi eksploatuoti išplėstų pajėgumų naftotiekį iš Vakarų Europos Čekija tapo nepriklausoma nuo rusiškos naftos.
Žiemos paralimpinėse žaidynėse – nepasitenkinimas Rusijos sportininkais: buvo nušvilpti
Keršydamas už Izraelio ir JAV atakas, Iranas ėmė puldinėti ir Hormūzo sąsiauriu plaukiančius laivus bei energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose.
Dėl to ne Iranui priklausančių laivų tranzitas sąsiauriu, per kurį eksportuojama didžioji dalis Artimųjų Rytų naftos, beveik sustojo, o regiono gamintojai priversti mažinti gamybos apimtis.
Tarptautinės energetikos agentūros šalių rekordiškai didelis naftos strateginių rezervų atvėrimas nesumažino nuogąstavimų dėl šio karo poveikio. Trečiadienį naftos kainos toliau kilo, o akcijų – krito.
Susiję straipsniai
Atsakingo požiūrio ženklas
Čekijai išlaidas gynybai mažinant iki mažiau nei 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), P. Pavelas sako ketinantis šią situaciją aptarti su valstybės ministru pirmininku.
„Asmeniškai aš į išlaidas gynybai žiūriu kaip į atsakomybės ir atsakingo, įtikinamo požiūrio ženklą. Jeigu šalis tikisi pasikliauti kolektyvinės gynybos sistema, pirmasis reikalavimas yra pačiai šaliai prisidėti prie tos kolektyvinės gynybos tiek, kiek reikia“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu nors viena šalis nepasiekia finansinių įsipareigojimų, taip stato į pavojų viso Aljanso kolektyvinę gynybą. Šiuo atžvilgiu turiu kritiškai pasisakyti apie gynybai skirtą biudžetą Čekijos Respublikoje. Aš aptarsiu savo argumentus su ministru pirmininku ateinančią savaitę.
Tikriausiai tai savaime gynybos biudžeto nepakeis, bet tikiu, kad Čekijos Respublika suvokia, kaip svarbu padidinti išlaidas gynybai“, – akcentavo jis.
Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymi, jog NATO narės turėtų rimtai vertinti įsipareigojimus, susijusius su gynybai skiriamomis lėšomis.
„Be jokios abejonės, NATO sutarė, kad 5 proc. (…) turi būti skirta (gynybai – ELTA) praktiškai iki ketvirtojo dešimtmečio vidurio, bet tai reiškia, kad galima nuosekliai artėti prie šito lygio kiekvienais metais, skiriant vis didesnę gynybos išlaidų dalį.
Šitą daryti yra būtina, nes manau, kad jeigu atsiras valstybių, kurios nukryps nuo šitos tendencijos, tai suduos smūgį net ne tiek tų valstybių patikimumui, kiek NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, patikimumui apskritai“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl raginčiau visas valstybes labai rimtai vertinti savo prisiimtus įsipareigojimus ir siekti, kad gynybos išlaidos pasiektų nustatytą lygį“, – akcentavo šalies vadovas.
Kaip skelbta, vasario pabaigoje paaiškėjo, jog Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams – tai mažiau nei 2 proc. BVP.
Po to, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, jo administracija spaudė Europos valstybes imtis veiksmų ir didinti finansavimą gynybai, Amerikai deklaruojant siekį daugiau dėmesio skirti Vakarų pusrutuliui ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui.
Aljanso narės pernai susitarė, kad iki 2035 m. gynybos finansavimas pasieks 5 proc. nuo BVP: 3,5 proc. BVP bus skiriama tiesioginėms karinėms išlaidoms, o 1,5 proc. – su gynyba susijusioms išlaidoms.
Ieškos bendros kalbos su A. Babišu
P. Pavelas sako, kad, nepaisant išsiskiriančių nuomonių paramos Ukrainai atžvilgiu jo šalies Vyriausybėje, bendrą sutarimą gynybos klausimais pavyks pasiekti.
„Bet kokia padori šalis turi turėti tik vieną, vientisą užsienio politiką. Ir nors skirtingų valdžios atstovų nuomonės gali varijuoti, nuo jų priklauso nuomonių koordinavimas. Aš reguliariai koordinuoju savo požiūrį su ministru pirmininku ir manau, kad sugebėsime prieiti prie bendro supratimo net ir gynybos klausimais“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje teigė P. Pavelas.
Taip jis kalbėjo paklaustas ar nuomonių išsiskyrimas paramos Ukrainai klausimu tarp jo ir Čekijos premjero Andrejus Babišo gali kelti riziką, jog pagalba šiai valstybei bus sumažinta.
Pernai gruodį dešiniųjų pažiūrų populistas ir milijardierius A. Babišas pradėjo eiti Čekijos ministro pirmininko pareigas. Jis ne kartą kritikavo ginklų tiekimą, finansinę pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.
Premjeras vadovauja Vyriausybei, kurią sudaro jo populistinė partija ANO ir dvi euroskeptiškos partijos (kraštutinės dešinės SPD ir dešinieji „Motoristai“), pasiekęs pergalę rinkimuose praėjusių metų spalio mėnesį.
Nuo tada prezidentas P. Pavelas ir Vyriausybė nesutarė dėl A. Babišo sprendimo paskirti ministru asmenį, kuris yra tiriamas dėl kaltinimų išprievartavimu, ir dėl to, ar Čekija turėtų toliau remti karo niokojamą Ukrainą.
Premjero pareigas A. Babišas ėjo ir anksčiau – 2017–2021 metais.
Kai kurių politologų vertinimu, jo sugrįžimas į valdžią gali suartinti Čekiją su Vengrija ir Slovakija, atsisakančiomis teikti karinę pagalbą Ukrainai ir nepritariančiomis sankcijoms Rusijai.
Čekija yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, ypač išsiskirianti karinės paramos iniciatyvomis.
Kaip skelbta, P. Pavelas su pirmaja ponia Eva Pavlova Lietuvoje viešės kovo 12–13 dienomis. Pirmoji Čekijos pora šalyje lankosi prezidento Gitano Nausėdos kvietimu.
Čekijos prezidentu P. Pavelas buvo išrinktas 2023 m. Jis ir pirmoji ponia Eva Pavlova Lietuvoje kovo 12–13 d. lankosi su valstybiniu vizitu