Tačiau kritikai teigia, kad ji visų pirma sustiprins prezidento Kasymo Žomarto Tokajevo valdžią. Institucijų duomenimis, reikalingas mažiausiai 50 proc. rinkėjų dalyvvaimas iš 12,5 mln. buvo pasiektas jau vidudienį.
K. Ž. Tokajevas nuo 2019 m. vadovauja buvusiai sovietinei respublikai, kurioje prieš tai 30 metų valdžioje buvo autoritarinis šalies vadovas Nursultanas Nazarbajevas.
2022 m. sausį Kazachstane kilo masiniai protestai prieš vyriausybę, kurie buvo numalšinti jėga. Žuvo 238 žmonės. Po krizės K. Ž. Tokajevas pažadėjo politines reformas.
Rusijoje – 2,5 mln. darbuotojų skylė: šalį paliko ketvirtadalis vieno sektoriaus atstovų
Nauja konstitucija, pasak K. Ž. Tokajevo, užtikrins perėjimą nuo „superprezidentinės sistemos“, kurioje valdžia smarkiai sutelkta prezidento rankose, į prezidentinę sistemą su „stipriu parlamentu“.
Vis dėlto keli planuojami pakeitimai veikiau rodo priešingą tendenciją: vietoje dvejų rūmų parlamento turėtų atsirasti vienų rūmų parlamentas. Prezidentas ateityje pats vienas skirtų Centrinio banko, žvalgybos ir Konstitucinio Teismo vadovus. Jei parlamentas nepritartų kitiems paskyrimams, pagal šiuos planus prezidentas galėtų paleisti parlamentą ir laikinai pats leisti įstatymus.
Pagal naująją konstituciją žodžio laisvė, kuri Kazachstane ir taip yra stipriai ribojama, negalės „kenkti visuomenės moralei ar trikdyti viešąją tvarką“. Remiantis šia nuostata, protestus, kurių ir taip beveik nebėra, būtų galima dar lengviau uždrausti.
Susiję straipsniai
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ įspėjo, kad reforma gali sukelti „perteklinį ir nepateisinamą žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvės ribojimą“.