Po sutarties pasirašymo teisingumo ministras Félixas Bolañosas pareiškė, kad tai „pasauliniu mastu novatoriškas modelis“. Jis kalbėjo apie „teisingumo dieną aukoms“. Pateikus prašymą, valstybė turės „paskutinį žodį“, o Bažnyčia „sumokės“, pabrėžė kairiųjų vyriausybės ministras.
Sutarta tvarka pirmiausia skirta nukentėjusiesiems, kurių bylos nebegali būti nagrinėjamos baudžiamąja tvarka, pavyzdžiui, dėl senaties arba dėl to, kad kaltinamieji jau mirę. Oficialiais duomenimis, tai yra didžioji aukų dalis. Nukentėjusieji nuo balandžio 15 d. galės teikti paraiškas Teisingumo ministerijai.
Numatytas dviejų pakopų procesas. Ombudsmeno tarnyboje veikianti nepriklausoma komisija išnagrinės paraiškas ir pasiūlys kompensaciją. Bažnytinė komisija pateiks savo nuomonę, tačiau galutinį sprendimą priims ombudsmenas. Jei sprendimas bus teigiamas, Bažnyčia sumokės kompensaciją. Pasak ombudsmeno Ángelio Gabilondo, procesas turėtų trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Susiję straipsniai
Susitarime nekalbama apie kompensacijų dydžius. Nenustatyta nei minimali, nei maksimali suma. Ombudsmenas tai įvertino kaip privalumą, nes kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai ir „reikiamu gyliu“, tad itin sunkių nusikaltimų atvejais nebus jokių ribojimų. Protokolas numatyto „objektyvius“ vertinimo kriterijus, tokius kaip žalos sunkumas, galimas nusikaltimų pasikartojimas ir nukentėjusiųjų amžius.
Be finansinių išmokų numatytos ir simbolinės skriaudos atlyginimo formos, sakė Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkas Luisas Argüello. Tai, pavyzdžiui, yra oficialus aukų pripažinimas ir pokalbiai su Bažnyčios atstovais.
Naujausiais Ispanijos vyskupų konferencijos duomenimis, nuo 1940 metų dokumentuota daugiau nei 1 tūkst. išnaudojimo atvejų. Tačiau nepriklausomų tyrimų vertinimai yra gerokai didesni: 2023 m. rudenį paskelbtoje Ispanijos ombudsmeno ataskaitoje, remiantis reprezentatyvia apklausa, daroma prielaida, kad nukentėjusiųjų gali būti mažiausiai 236 tūkst., o gal net daugiau.