„[JAV laikraštis] „The Wall Street Journal“ rašė apie galimą karių perkėlimą, – sakė ministras. – Aš į tai žiūriu ramiai. Mes tikimės, kad JAV pajėgų buvimas Lenkijoje padidės, nepriklausomai nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose.“
NATO, regis, išgyvena giliausią krizę nuo pat aljanso įkūrimo 1949 m. – po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas išsakė grasinimus, kad JAV gali apskritai pasitraukti iš aljanso, pavadindamas jį „popieriniu tigru“. JAV prezidentas yra nusivylęs Europos nepritarimu jo planams užimti Grenlandiją ir entuziazmo stoka jo raginimui padėti vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį, gyvybiškai svarbų kelią naftos ir dujų gabenimui iš Artimųjų Rytų, kurį Iranas užblokavo po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis jį užpuolė.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, galimybė padidinti JAV karinį buvimą Lenkijoje nėra susijusi su karu Artimuosiuose Rytuose.
NATO išgyvena ne pirmą supurtimą: paaiškino, kodėl JAV neturėtų pasitraukti
„Ši situacija susijusi su diskusijomis, kurias jau kurį laiką vedame su Jungtinėmis Valstijomis. Pirma, dėl buvimo išlaikymo.
Antra, dėl siekio sustiprinti šį buvimą NATO rytiniame flange. Nesiedamas šios situacijos su tuo, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, manau, kad šis procesas niekaip nesutrinka. Artimieji Rytai netrukdo įgyvendinti jau daugiau nei metus rengiamo plano, t. y. pastangų didinti amerikiečių buvimą Lenkijoje“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
Komentuodamas JAV pasitraukimo iš NATO riziką, W. Kosiniakas-Kamyszas sakė: „Nėra NATO be JAV, bet, nedalyvaudama NATO, Amerika neturėtų jėgos ir karinės galios.“
Susiję straipsniai
„Mano nuomone, lazda smarkiai perlenkta, bet dar ne tiek, kad lūžtų“, – sakė jis.