Įstatymo projektui grąžinti Indijos vandenyne esantį salyną Mauricijui nebeužteko laiko parlamente, o naujas įstatymo projektas nebus pateikiamas, remdamasi JK vyriausybės pareigūnais pranešė BBC.
Sausio mėnesį D. Trumpas užsipuolė JK dėl jos planų ir teigė, kad Londonas elgiasi „itin kvailai“. Čagoso salyne veikia svarbi JAV ir JK Diego Garsijos karinė bazė.
JK ministro pirmininko Keiro Starmerio vadovaujama vyriausybė pasisakė už salų atidavimą, bet pripažino, kad tai neįmanoma be D. Trumpo pritarimo, pranešė „The Times“.
2025 m. gegužę JK sutiko perduoti šias salas Mauricijui, bet toliau nuomotis pačią didžiausią Diego Garsijos salą. Pastarojoje yra karinė bazė, kurią dabar naudoja ir JAV.
Susiję straipsniai
Nors anksčiau D. Trumpas pritarė pasirašytam susitarimui, bet šių metų sausį savo socialinėje platformoje „Truth Social“ aršiai sukritikavo tokius planus.
Diego Garsija buvo viena iš dviejų JK bazių, kuriomis buvo leista naudotis JAV, anot britų vyriausybės, gynybinio pobūdžio operacijoms kare prieš Iraną.
Čagoso salynas yra už 2 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Mauricijaus, buvusios JK kolonijos.
K. Starmeris anksčiau tikino, kad tarptautinių teismų sprendimai kelia abejonių dėl JK nuosavybės teisių į Čagoso salyną ir tik sandėris su Mauricijumi gali garantuoti, kad karinė bazė veiks toliau.
Mauricijui atgavus nepriklausomybę 7-ajame XX a. dešimtmetyje, JK ir toliau kontroliavo Čagoso salas. Tačiau tūkstančiai vietinių gyventojų buvo iškeldinti, o vėliau jie kreipėsi į JK teismus reikalaudami kompensacijų.
2019 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas (ICJ) rekomendavo JK perduoti salyną Mauricijui.
Pagal susitarimą, Diego Garsijos karinė bazė būtų išnuomota Jungtinei Karalystei 99 metams su galimybę sutartį pratęsti.
JK vyriausybė neatskleidė, kiek tai kainuotų, bet ir nepaneigė, kad suma galėtų siekti apie 90 mln. svarų per metus (apie 103 mln. eurų).