CNN nurodė, kad tai – ir provokuojantis Kinijos ėjimas, juolab, kad Pekinas viešai skelbė, kad padėjo JAV ir Iranui susiderėti dėl trapių paliaubų.
Be to, kitą mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi vizitui į Kiniją, kur susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
JAV žvalgyba taip pat fiksuoja, kad Iranas gali paliaubas panaudoti kaip galimybę atstatyti tam tikros ginkluotės sistemas, o tai darytų su pagrindiniais užsienio partneriais.
JAV ir Irano derybos – be rezultatų: J. D. Vance'as prakalbo, kas įvyko
Du CNN šaltiniai nurodė, kad yra indikacijų, kad Pekinas ruošiasi krovinius nukreipti per trečiąsias šalis, taip siekiant nuslėpti jų kilmę.
Pasak CNN šaltinių, Pekinas ruošiasi perduoti nešiojamo tipo priešlėktuvines raketų sistemas MANPAD. Šios nuo peties iššauti galinčios sistemos per pastarąsias penkias savaites žemai skrendantiems JAV orlaiviams kėlė didžiulę grėsmę.
Susiję straipsniai
CNN dėl situacijos kreipėsi į Kinijos ambasadą Vašingtone. Atstovas spaudai nurodė, kad „Kinija niekada netiekė ginklų nė vienai konflikto pusei. Ši informacija – netiesa.“
„Kaip atsakinga šalis, Kinija nuosekliai vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus. Raginame JAV susilaikyti nuo nepagrįstų kaltinimų, piktavališko ryšių braižymo ir sensacingų užsiėmimų; tikimės, kad atitinkamos šalys dės daugiau pastangų, kad padėtų sumažinti įtampą“, – nurodoma atsakyme.
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje D. Trumpas pareiškė, kad praėjusią savaitę į virš Irano numuštą naikintuvą F-15 buvo pataikyta iš „ant peties nešiojamos raketos, šilumos ieškančios raketos.“ Iranas teigė, kad naikintuvui numušti naudojo „naują“ oro gynybos sistemą, bet daugiau detalių nepateikė.
Kaip nurodė CNN šaltiniai, Kinijos bendrovės ir toliau Iranui pardavinėja sankcionuotas dvejopos paskirties technologijas, kurios leidžia toliau gaminti ginklus ir tobulinti navigacijos sistemas.
Jie pabrėžė, kad Kinijos vyriausybės tiesioginis ginklų sistemų perdavimas jau reikštų naują paramos Iranui lygį.
Vienas CNN šaltinių teigė, kad Kinija nemato jokios realios strateginės vertės atvirai įsitraukti į konfliktą, tačiau Pekinas save bando pozicionuoti kaip nuolatinį Irano, nuo kurio naftos ji labai priklausoma, draugą.
Nurodoma, kad Kinija taip pat galėtų teigti, kad oro gynybos sistemos yra gynybinio, o ne puolamojo pobūdžio, taip pasirinkdama kitokią veikimo kryptį nei Rusija, kuri karo metu teigė paramą Irano režimui – dalijosi žvalgybine informacija, kuri padėjo aktyviai taikytis į JAV karius ir JAV bazes Artimuosiuose rytuose.
Iranas jau seniai palaiko karinius ir ekonominius santykius su Kinija ir Rusija. Iranas plačiai padėjo Rusijai kare prieš Ukrainą, tiekdamas bepiločius orlaivius „Shahed“, taip pat parduoda Kinijai didžiąją dalį sankcionuotos naftos.
Parengta pagal CNN informaciją.