„Jei V. Zelenskis įspėja, kad Rusija gali pulti Baltijos šalis, manau, jis tikriausiai turi tam rimtą pagrindą. Būdamas baltu, stebiuosi, kad daugelis mūsų į V. Zelenskio perspėjimą žiūri su panieka, tuo tarpu aš pats suprantu, iš kur tai kyla“, – socialiniuose tinkluose išplatintame pareiškime rašė jis.
V. Zelenskis šią savaitę publikuotame interviu pareiškė, kad Rusija blokuoja šalyje internetą ne tam, kad sustabdytų kritiką valdžiai, bet norėdama užkirsti kelią neramumas dėl galbūt planuojamos mobilizacijos.
Prezidento manymu, tokios priemonės galėtų būti susijusios su pasirengimu didelio masto kariniams scenarijams, nukreiptiems prieš Ukrainą ar Baltijos šalis. V. Zelenskis iškėlė klausimą, ar NATO sureaguotų tokio hipotetinio smūgio atveju.
Šiltas V. Zelenskio sutikimas Romoje ir išreikštas noras: „Šioje srityje Ukraina tapo viena lyderių“
„Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų remti (Baltijos šalis), bet, mano nuomone, NATO neturi pasirinkimo – priešingu atveju NATO nebeegzistuotų. Jie turi veikti ir reaguoti į tai, ką potencialiai galėtų padaryti (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
Šie pasisakymai sulaukė kritikos Baltijos šalyse. Estijos politikai teigė, kad panaši retorika atkartoja Rusijos naratyvus ir gali apsunkinti sąjungininkų dialogą. Tuo tarpu premjerė Inga Ruginienė taip pat pareiškė, jog prielaidų tokiems pasisakymams nėra, todėl reikėtų vengti gąsdinimo.
G. Landsbergis abejojo, kad V. Zelenskis skleidžia naratyvus, kurie padeda Rusijai: „Labai tuo abejoju – nemanau, kad jis lengvabūdiškai rizikuotų daryti kažką, kas galėtų padėti Rusijai“.
Susiję straipsniai
„Kiti sako, kad jis kuria dirbtinę baimės istoriją, siekdamas sutelkti Vakarų dėmesį Ukrainos rėmimui. Tačiau Ukraina jau ilgą laiką stokoja šios paramos ir, deja, išmoko gyventi be jos. Nemanau, kad jis žaidžia žaidimus. Man labiau tikėtina, kad jis pateikia savo nuoširdžią analizę draugams“, – tęsė buvęs užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergio teigimu, kiekvienas, kuris instinktyviai supyksta, kai tik iškeliama galimo Rusijos puolimo prieš Baltijos valstybę tema, turėtų sau užduoti tris klausimus.
„Ar tikrai esame tikri, kad V. Putinas neturi jokios rimtos priežasties pulti NATO? Jam pakanka vienos, ir ji nebūtinai turi būti tokia ambicinga kaip pilna invazija ar aneksija.
Jis gali svarstyti, kad nedidelis įsiveržimas galėtų suskaldyti aljansą ir atgaivinti jo populiarumą šalies viduje, suteikdamas „pergalę“ jo karo mašinai.
Jis galėtų panaudoti rezervus arba perkelti dalį pajėgų iš Ukrainos, kuri, kaip jis mato, yra kur kas sunkiau įveikiamas taikinys nei Baltijos šalys. Ar tikrai esame įsitikinę, kad jo net nevilioja tokia galimybė?
Jei ne Baltijos šalys, tai kas tada? Nors Baltijos valstybės padidino gynybos išlaidas iki aukščiausio lygio NATO procentine išraiška nuo BVP, mes vis dar esame pažeidžiami, kol šio stiprinimo efektas pilnai pasireikš.
Neturime tokios visuotinės karo prievolės kaip suomiai, Vokietijos brigada čia bus ne anksčiau kaip po metų, mūsų kariuomenės yra mažiau išvystytos nei kitų galimų NATO taikinių, tad kodėl V. Putinas neturėtų pasirinkti mūsų?
Ar esame 100 proc. tikri, kad 5-asis straipsnis vis dar atgraso Rusiją taip stipriai kaip anksčiau? Net jei vis dar tikime „geležiniu“ sąjungininkų įsipareigojimu, bet kuris ekspertas turėtų pripažinti, kad kai kurie mūsų pagrindiniai sąjungininkai šiuo metu yra išsiblaškę, o kiti tik neseniai pradėjo atkurti savo karinius pajėgumus.
Ar V. Putinui verta laukti, kol Europa sustiprės? Ar kol JAV dėmesys vėl pilnai sugrįš į Europą? V. Zelenskis turi pagrindo abejoti, ar Vakarai staiga pademonstruotų drąsos antplūdį, jei dabar būtų užpulta dar viena Rytų šalis – nesvarbu, NATO narė ar ne.
Todėl atsiprašau, bet būtent dėl to suprantu, iš kur ateina V. Zelenskio mintys. Baltijos šalys gali būti taikiniu, V. Putiną tai gali vilioti, o mūsų sąjungininkai šiuo metu yra sudėtingoje situacijoje. Galimybių langas yra atviras.
Mano pasiūlymas kolegoms Baltijos valstybių atstovams toks: vietoje emocingų reakcijų – ruoškitės. Renkite atsarginius planus, greitai perimkite Ukrainos išgyvenimo patirtį ir galvokite, kaip būtų galima skubiai išplėsti Ukrainos gynybos „skėtį“ virš Baltijos jūros – jei, žinoma, situacija iš tiesų smarkiai pablogėtų“, – dėstė G. Landsbergis.