Leidinys pažymi, kad pastaruoju metu Rusijoje smarkiai sustiprintos saugumo priemonės aplink V. Putiną. Europos žvalgybos duomenimis, Kremliaus vadovas vis dažniau slepiasi bunkeriuose, baimindamasis pasikėsinimo arba valstybės perversmo.
Pranešama, kad jo aplinkoje padaugėjo patikrinimų, sumažintas patikimų asmenų ratas, apribota komunikacija ir judėjimas. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kremlius nervinasi dėl galimų Ukrainos dronų atakų per gegužės 9-osios paradą Maskvoje.
Vis dėlto „Newsweek“ pabrėžia, kad didžiausia grėsmė V. Putinui gali kilti ne iš išorės, o iš pačios Rusijos sistemos vidaus. Straipsnyje teigiama, kad per ketvirtį amžiaus V. Putinas sukūrė sistemą, kurioje pats yra arbitras, globėjas ir galutinis teisėjas.
Iš V. Putino – kaltinimų lavina Ukrainai: susirūpino dėl padažnėjusių atakų Rusijoje
„Jis kursto elitines grupuotes vieną prieš kitą, versdamas jas kovoti dėl jo palankumo – pagrindinio turto ir sėkmės šaltinio šiuolaikinėje Rusijoje. Be jo tiesioginio arba tylaus pritarimo beveik nieko politiškai svarbaus nevyksta“, – rašo autoriai.
Pasak jų, V. Putinas sukaupė milžinišką asmeninę valdžią, kartu smarkiai susilpnindamas institucijų ir aplinkinių įtaką. Leidinys pažymi, kad jis tapo „Rusijos politinės visatos centru“, todėl staigus jo dingimas gali sukurti „juodąją skylę“, į kurią būtų įtraukta visa sistema.
„Newsweek“ sutinka, kad Ukraina kelia rimtą grėsmę V. Putinui. Leidinys primena, kad Ukraina jau įrodė galinti smogti giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą, naudodama dronus arba specialiąsias operacijas su sprogmenimis automobiliuose.
Tačiau straipsnyje teigiama, kad didžiausias pavojus V. Putinui greičiausiai kyla iš jo paties sukurtos „mafijinės valstybės“. Autoriai mano, kad ambicingas varžovas galėtų pasinaudoti ekonomine krize ir nesėkmingu karo prieš Ukrainą valdymu.
Susiję straipsniai
Leidinys pažymi, kad tokio scenarijaus potencialas jau buvo matomas 2023 metų birželį, kai sukarintos grupuotės „Wagner“ kovotojai, vadovaujami Jevgenijaus Prigožino, užėmė štabą Rostove prie Dono ir pajudėjo Maskvos link.
Remiantis JAV žvalgybos ataskaita, Rusijos saugumo struktūrose išaugo įtampa dėl aukšto rango pareigūnų apsaugos nuo galimų pasikėsinimų. Taip pat teigiama, kad Kremlius baiminasi buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu įtakos.
„Newsweek“ kaip vieną tokių signalų įvardijo 2026 metų kovą įvykusį buvusio S. Šoigu pavaduotojo Ruslano Calikovo areštą. Leidinys taip pat išskyrė kelis asmenis, kurie potencialiai galėtų pakeisti V. Putiną natūraliu būdu arba po šalyje įvykusio sąmokslo.
Tarp jų minimi tokie asmenys kaip buvęs V. Putino apsaugininkas ir padėjėjas Aleksejus Diuminas, Kremliaus vidaus politikos kuratorius Sergejus Kirijenka ir vicepremjeras Dmitrijus Patruševas.
Tuo metu buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas bei FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas, anot leidinio, veikiau galėtų blokuoti tam tikrus kandidatus nei patys pretenduoti į valdžią.
„Tačiau nė viena iš šių pavardžių neišsprendžia pagrindinės sistemos problemos – nepakeičiamo paties V. Putino vaidmens. Būtent jis vienija skirtingas grupuotes, balansuodamas tarp jų per globą ir baimę. Todėl kyla klausimas: kas apskritai pajėgtų atkurti arba reformuoti tokią sistemą?“ – rašo autoriai.
Pagal Rusijos konstituciją, V. Putino mirties atveju laikinuoju prezidentu taptų ministras pirmininkas. Šiuo metu šias pareigas eina Michailas Mišustinas.
Vis dėlto „Newsweek“ prognozuoja, kad užkulisiuose iškart prasidėtų žiauri kova dėl valdžios tarp branduolinės ir itin militarizuotos valstybės elitinių klanų. Straipsnyje pabrėžiama, kad Rusija nėra parlamentinė demokratija, kur opozicijos politikas gali tiesiog laimėti rinkimus.
Leidinys Rusiją apibūdina kaip karinę autokratiją, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka specialiosios tarnybos, kariuomenės vadai, prezidento apsauga, oligarchai ir regioniniai elitai, kurių interesai dažnai konfliktuoja tarpusavyje. Todėl, autorių vertinimu, naujo lyderio priėmimas Rusijos elitui galėtų tapti itin problemiškas.
„Newsweek“ pažymi, kad didžiausias išlikimo galimybes turėtų tas įpėdinis, kuris sugebėtų įbauginti kitus. Straipsnyje taip pat abejojama argumentu, jog staigus V. Putino pasitraukimas automatiškai atvertų kelią lyderiui, norinčiam panaikinti sankcijas, nutraukti karą ar pagerinti santykius su Vakarais.
Autoriai pripažįsta, kad toks scenarijus galėtų atsirasti vėlesniame etape, jei kuris nors kandidatas apskritai išgyventų pirmąją kovos dėl valdžios bangą. Tačiau net ir tuomet reikėtų radikaliai pakeisti sistemą, kurią V. Putinas kūrė daugiau nei 25 metus.
Leidinys taip pat daug dėmesio skiria padėčiai Rusijos visuomenėje. Remiantis Harvardo Kennedy mokyklos projektu „Russia Matters“, Vakarų vertinimai rodo, kad iki 2026 metų vasario Rusija galėjo prarasti apie milijoną kareivių.
Tai reiškia, kad karas tiesiogiai palietė milžinišką skaičių šeimų. Analitikai perspėja, kad visuomenės nepasitenkinimas gali atsisukti prieš Kremlių, tačiau jei dauguma rusų dėl karo ir toliau kaltins NATO, tai tik sustiprins antivakarietišką pyktį ir Maskvos agresyvumą.
Straipsnyje taip pat pabrėžiamos ekonominės problemos: itin aukštos palūkanų normos ir infliacija, senkantys rezervai, karo finansavimui nukreipiami valstybės ištekliai bei sankcijų pasekmės.
„Newsweek“ primena, kad autoritarinės visuomenės su nacionalistinėmis tendencijomis ir silpna ekonomika dažnai grimzta į smurtą.
Papildoma grėsme įvardijama būsima demobilizacija. Karo studijų instituto analitikai mano, kad Kremlius jau dabar veteranus laiko potencialia grėsme režimo stabilumui.
Atskiroje „Global Initiative“ ataskaitoje teigiama, kad karo prieš Ukrainą veteranai, įskaitant buvusius kalinius, jau prisideda prie smurto, organizuoto nusikalstamumo ir spaudimo policijai bei socialinėms tarnyboms augimo.
„Newsweek“ pažymi, kad po karo į Rusiją sugrįš šimtai tūkstančių žmonių, traumuotų ir įniršusių dėl žiauraus karo bei nusivylusių skurdžia taika. Autorių vertinimu, valstybė, kuri vienu metu patiria karinį spaudimą, kriminalizaciją ir ekonominę krizę, gali tapti dar mažiau prognozuojama, tačiau ne mažiau agresyvi.
Straipsnio autoriai perspėja, kad Vakarai neturėtų vertinti galimos V. Putino mirties kaip automatinio problemos sprendimo. Net jei po jo atsirastų naujas lyderis, agresyvia imperialistine politika ir konfrontacija su Vakarais paremta sistema gali išlikti.
Leidinys taip pat neatmeta, kad naujasis Rusijos vadovas galėtų būti dar griežtesnis, siekdamas įrodyti savo jėgą po vidaus kovos dėl valdžios.
„Staigi V. Putino mirtis užbaigtų vieno žmogaus valdymą, tačiau nesunaikintų jo sukurtos sistemos. JAV ir jų sąjungininkai gali siekti teisingumo Ukrainai, tačiau kartu turi suprasti: nekontroliuojamas Rusijos valdžios žlugimas nebus teisingumas“, – rašo autoriai.
„Tai būtų krizė su branduoliniu ginklu, ginkluotomis grupuotėmis ir jau vykstančiu karu“, – reziumuoja „Newsweek“.
Parengta pagal „Unian“ inf.