„Manome, kad noras balsuoti už AfD smarkiai išaugo, o stigma, kuri gali būti siejama su balsavimu už AfD, akivaizdžiai sumažėjo“, – sakė G. Botschas, vadovaujantis Emilio Juliuso Gumbelio antisemitizmo ir dešiniojo ekstremizmo tyrimų centrui Mozės Mendelssohno centre Potsdame.
AfD pirmauja pastarojo meto apklausose, jos populiarumas visoje Vokietijoje siekia iki 29 procentų. Per apklausą rinkėjų buvo paklausta, kokią partiją jie paremtų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį.
AfD rėmėjų padaugėjo
Ilgapirščių paieška virto tarptautine operacija: lietuviai Lenkijoje ir Vokietijoje grobė brangius automobilius
Pasak politologo, padaugėjo remiančiųjų griežtą AfD migracijos politiką.
Brandenburge AfD elektoratą sudaro iki ketvirtadalio gyventojų, sakė G. Botschas, pats gyvenantis šioje kaimiškoje žemėje aplink Berlyną.
Jo teigimu, ypač nuo maždaug 2023 m. AfD pavyko gerokai išplėsti savo klientų ratą. Tai susiję su nacionaline politika ir aiškiu pagrindinių konservatorių partijų bandymu lenktyniauti su AfD dešinėje.
Susiję straipsniai
Brandenburgo žemės premjeras socialdemokratas Dietmaras Woidke irgi mėgino „pervilioti rinkėjus iš AfD“, sakė akademikas.
„Ši politika partiją ne susilpnino, o sustiprino“, – teigė jis.
Atrodo, kad problemos, kurias partija kelia, pasitvirtino, „visų pirma, migraciją vaizduojant kaip pagrindinių problemų sritį Vokietijoje“.
Brandenburgo vidaus žvalgybos agentūra regioninį AfD skyrių priskiria kraštutinių dešiniųjų ekstremizmui. Partija dėl to ėmėsi teisinių veiksmų.
AfD taip pat buvo priskirta kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupei Saksonijos, Saksonijos ir Anhalto, Tiuringijos ir Žemutinės Saksonijos žemėse, nors Žemutinėje Saksonijoje klasifikavimas sustabdytas dėl ieškinio.
Nacionaliniu lygmeniu AfD praėjusiais metais vidaus žvalgybos buvo priskirta ekstremistinei organizacijai. Šį apibūdinimą partija ginčija teisme.
Kitos partijos atsitraukia
Tyrėjo nuomone, kitos partijos vis labiau atsitraukia, tai parodė merų rinkimai.
„Manau, kad nereikėtų turėti iliuzijų – AfD turi gerų galimybių ateinančiais metais laimėti daugiau aukščiausių pareigų savivaldybėse, ypač merų lygmeniu“, – sakė G. Botschas.
René Stadtkewitzius tapo pirmuoju Brandenburgo meru iš AfD, kai gegužės 10 d. laimėjo rinkimus į šias pareigas Zehdeniko mieste, maždaug už 60 kilometrų į šiaurę nuo Berlyno, jam neprireikė nė antrojo rinkimų rato.
„Tai, kad AfD pavyko tai padaryti Zehdenike per pirmąjį ratą, kelia nerimą“, – sakė G. Botschas. Jis pabrėžė, kad nė viena kita pagrindinė partija, išskyrus Laisvąją demokratų partiją (FDP), kuri nėra atstovaujama Brandenburgo žemės parlamente, net neiškėlė kandidato varžytis su R. Stadtkewitziu.
Jos turėtų skubiai iš to pasimokyti, sakė politologas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tendenciją, kai vis dažniau laimi nepriklausomi kandidatai.
AfD toliau radikalizuojasi
Pasak tyrėjo, AfD ir toliau juda vis labiau dešinyn.
„Šio proceso metu partija tampa vis labiau kraštutinių dešiniųjų, toliau radikalizuojasi ir įtraukia vis daugiau neonacizmo elementų, bent jau Brandenburgo žemėje“, – sakė G. Botschas.
„Dabar ji tai daro gana atvirai ir nesigėdydama“, – sakė jis.
Politologas atkreipė dėmesį į AfD žemės įstatymų leidėjo Dominiko Kaufnerio įrašą „Instagram“, kuriame jis 1945 m. gegužės 8 d. apibūdino ne kaip išsivadavimo iš nacionalsocializmo, o kaip sunaikinimo dieną.
Pasak G. Botscho, iki šiol vokiečiai buvo įpratę tai girdėti tik iš neonacių, tačiau būtent ši tendencija būdinga AfD.