V. Putino lėktuvas nusileido Pekino sostinės tarptautiniame oro uoste netrukus po 23.15 val. vietos (17.15 val. Lietuvos) laiku, ten jo laukė karinis orkestras, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
V. Putino vizitas buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandom, kai D. Trumpas penktadienį baigė savo vizitą Kinijoje – pirmąjį per beveik dešimtmetį JAV prezidento apsilankymą Kinijoje, per kurį siekta stabilizuoti neramius šalių santykius.
Oro uoste V. Putiną pasitiko Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi. Rusijos prezidento atvykimas buvo beveik identiškas D. Trumpo atvykimui prieš kelias dienas: abu lyderiai išlipo iš savo lėktuvų ant raudonojo kilimo, o Kinijos jaunimas skandavo: „Sveiki atvykę, sveiki atvykę“, tik šįkart mojavo Rusijos, o ne Amerikos vėliavomis.
Susiję straipsniai
V. Putinas ir Xi Jinpingas ketina aptarti, kaip stiprinti Rusijos ir Kinijos strateginę partnerystę, ir „apsikeisti nuomonėmis svarbiausiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“, sakoma Kremliaus pranešime.
Jų ryšiai sustiprėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. V. Putinas kasmet lankosi Pekine, kai jo šalis diplomatiškai yra atkirsta nuo pasaulio arenos. Tačiau lyderių santykiai toli gražu nėra lygiaverčiai, nes Maskva ekonomiškai labai priklauso nuo Pekino, pagrindinio sankcionuotos Rusijos naftos pirkėjo.
Tarp temų, kurias Xi Jinpingas ir V. Putinas galėtų aptarti, yra svarbaus gamtinių dujų vamzdyno „Sibiro galia 2“ statyba. Šis vamzdynas nusidriektų iš Rusijos į Kiniją per Mongoliją ir būtų alternatyva žalios naftos importui jūra iš Artimųjų Rytų. Maskva trokšta kuo greičiau pradėti jo statybą.
Prieš vizitą Xi Jinpingas ir V. Putinas uždavė šiltą toną, sekmadienį apsikeitę sveikinimo laiškais 30-ųjų šalių strateginės partnerystės metinių proga.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas antradienį gyrė „ilgalaikę Kinijos ir Rusijos draugystę“.
Antradienį paskelbtame vaizdo pranešime Kinijos žmonėms V. Putinas teigė, kad santykiai pasiekė „išties precedento neturintį lygį“ ir kad „Rusijos ir Kinijos prekyba toliau auga“.
„Glaudūs strateginiai Rusijos ir Kinijos santykiai vaidina svarbų, stabilizuojantį vaidmenį pasaulyje. Nesudarydami prieš ką nors sąjungų, siekiame taikos ir visuotinės gerovės“, – pareiškė V. Putinas, nepaminėjęs jokios trečiosios šalies.
Tikimasi, kad po derybų abu lyderiai pasirašys bendrą deklaraciją.
Brangūs seni draugai
Xi Jinpingas išskėstomis rankomis pasitiko „seną draugą“ V. Putiną, kai jis pastarąjį kartą lankėsi Pekine 2025 m. rugsėjį. Praėjusią savaitę Kinijos lyderis tokių žodžių D. Trumpui nepasakė.
Savo ruožtu V. Putinas irgi pavadino Xi Jinpingą „brangiu draugu“ ir norės parodyti pasauliui, kad jų santykiams D. Trumpo vizitas įtakos neturėjo.
Pasak apžvalgininkų, V. Putinas nepasitinkamas su tokia pompastika kaip D. Trumpas, tačiau tokio parodomojo užtikrinimo Xi Jinpingo ir V. Putino santykiams nereikia, nes abi šalys ryšius laiko struktūriškai stipresniais ir stabilesniais nei Kinijos ir Jungtinių Valstijų.
Pekinas nuolat ragina derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau niekada nepasmerkė kariuomenę pasiuntusios Rusijos, o save pristato kaip neutralią šalį.
D. Trumpas ir Xi Jinpingas praėjusią savaitę aptarė Ukrainą, bet JAV prezidentas išvyko iš Kinijos proveržio nepasiekęs.
„Xi Jinpingas beveik neabejotinai informuos Putiną apie savo susitikimą su Trumpu“, – sakė Patricia Kim iš Brukingso instituto Vašingtone.
Pasak politologės, aiškių Xi Jinpingo ir D. Trumpo susitikimo rezultatų nebuvimas tikriausiai nuramino Maskvą, kad Xi Jinpingas ir D. Trumpas nepasiekė jokio sutarimo, kuris iš esmės pakenktų Rusijos interesams.
Apetitas naftai
V. Putinas tikisi, kad Kinija sustiprins savo įsipareigojimus Maskvai, nors D. Trumpas vizito metu „Fox News“ sakė, kad Pekinas sutiko pirkti JAV naftą, kad patenkintų savo „nepasotinamą“ apetitą energijai.
Apžvalgininkai pabrėžia, kad Rusija priklauso nuo pardavimų Kinijai, kad galėtų tęsti karą, todėl V. Putinas nenori prarasti šios paramos.
Vis dėlto kalbant apie JAV ir Izraelio karą su Iranu, Kinijos ir Rusijos prioritetai gali skirtis. Mat Kinija remiasi pagrindinių pasaulio vandens kelių laisve, kad galėtų palaikyti savo ekonominę veiklą, ir norėtų, jog aklavietė Hormuzo sąsiauryje baigtųsi kuo greičiau, o Maskva gauna ekonominę naudą dėl sankcijų Rusijos energijos siuntoms sušvelninimo, todėl gali turėti kitokią nuomonę.