„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinamumui“, – žurnalistams sakė A. Grynkewichas.
„Sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, Jungtinės Valstijos gali juos atitraukti ir panaudoti kitiems pasauliniams prioritetams, todėl esu labai ramus dėl mūsų padėties“, – pridūrė jis.
Šis staigus Vašingtono žingsnis buvo žengtas įsiplieskus D. Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ginčui dėl karo Irane. Sąjungininkai buvo užklupti netikėtai.
Susiję straipsniai
Tačiau D. Trumpo administracija jau kurį laiką sakė Europos šalims, kad Jungtinės Valstijos siekia išvesti pajėgas, nes sutelkia dėmesį į kitas grėsmes visame pasaulyje.
„Turėtume tikėtis, kad laikui bėgant JAV pajėgos bus perdislokuotos, nes sąjungininkai stiprina pajėgumus“, – kalbėjo A. Grynkewichas.
„Negaliu įvardyti konkretaus tvarkaraščio, tai bus kelerius metus truksiantis procesas“, – pažymėjo jis.
Nors Europos NATO narės sumenkino JAV pasitraukimo poveikį, staigus pranešimo pobūdis sustiprino susirūpinimą dėl D. Trumpo įsipareigojimo Aljansui.
JAV prezidentas užsipuolė Europą dėl šios atsako į jo karą su Iranu ir ne kartą pagrasino, kad jis gali svarstyti galimybę trauktis iš NATO.
Europa sieks išsklaidyti nesutarimus šią savaitę Švedijoje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Aljansas ruošiasi liepos mėnesį Turkijoje vyksiančiam viršūnių susitikimui su D. Trumpu, kuriame nori parodyti, kad Europa padidino išlaidas gynybai, jog JAV lyderis būtų patenkintas.