Šveicarijoje – K. Budrio interviu: pasiuntė griežtą perspėjimą Rusijai

2026 m. gegužės 19 d. 16:10
Duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ), Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad NATO yra stipriausia kada nors sukurta organizacija ir teigė neturintis abejonių dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. K. Budrys taip pat pasiuntė griežtą perspėjimą rusams dėl Kaliningrado: pasak jo, NATO turi visas reikalingas priemones, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.
Daugiau nuotraukų (9)
K. Budrys atkreipė dėmesį į tai, kad jau šiandien Lietuvoje yra dislokuotos NATO pajėgos. Yra aiškūs planai, kaip ginti regioną. Bundesveras iki 2027 m. pabaigos dislokuos visą vokiečių brigadą. Jis teigę esąs tikras, kad Vokietija padės užtikrinti Lietuvos saugumą ir ją gins.
„Daugelis mūsų planų remiai prielaida, kad Amerika suteiks mums svarbiausius karinius pajėgumus, pavyzdžiui, palydovinę žvalgybą“, – kalbėjo K. Budrys.
Tačiau jei norime savarankiškai ginti Europą, turime viską permąstyti – įskaitant ir branduolinį atgrasymą, tikino ministras.
Tokios branduolinės galios kaip Rusija negalima atgrasyti neturint savo branduolinio atsvaros, pabrėžė jis. Kol yra JAV branduolinė garantija, europiečiai, pasak jo, gali susikoncentruoti į konvencinę fronto liniją.
NZZ žurnalistui atkreipus dėmesį, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras kalba apie „frontą“, o Briuselyje tai vadinama „rytiniu flangu“, K. Budrys pabrėžė, kad žodis „rytinis flangas“ implikuoja, jog kažkur Vakaruose yra centras. Tačiau šiandien mes esame Europos centras, pabrėžė jis.
K. Budrys akcentavo, jog pavojinga manyti, kad konfliktas su Maskva palies tik artimiausias Rusijos kaimynes. Tai, anot jo, yra Rusijos propagandos dalis.
Jei fronto linija žlugs, žlugs viskas – ES, ekonomika, socialinė tvarka, tikino ministras. Vakarų Europoje nebus nė vieno saugaus kaimo, kuris nepajustų karo padarinių, sakė K. Budrys, pabrėždamas, kad būtina sąžiningai įvertinti nepakankamo atgrasymo kainą.
Paklaustas, kodėl europiečiai dar nesuprato padėties rimtumo, ministras sakė, kad daugelis politikų vengia šios nepatogios temos, nes jie turi įtikinti parlamentus patvirtinti biudžetus.
Ministras priminė, kad Lietuva iki daugiau kaip 5 proc. BVP padidino gynybos biudžetą – ir tai padarė dar prieš atitinkamą JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą NATO šalims.
Teigia, kad Lietuvoje baimė virto aktyviu pasirengimu
Žurnalistui pastebėjus, kad Baltijos šalių gyventojai, panašu, priprato prie pavojaus ir galbūt visuomenė tampa abejinga Rusijos keliamai grėsmei, K. Budrys teigė, kad tai veikiau yra baimės transformacija į aktyvų pasirengimą. Kai 2021 m. pabaigoje prasidėjo karinių pajėgų telkimas prieš Ukrainą, žmonės Lietuvoje jautėsi labai nesaugūs, sakė K. Budrys.
„Plito baimė. Šiandien žinome, kaip turime reaguoti. Todėl mums nebereikia bijoti. Jei turi planą savo šeimai ir bendruomenei, tai suteikia tam tikrą ramybę ir discipliną“, – kalbėjo ministras.
Atsakydamas į klausimą ar yra klaidų, kurių Europa turėtų vengti, K. Budrys sakė, kad Europa turi suprasti strateginę realybę ir gynybą iškelti į pirmą vietą.
Kęstutis Budrys<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Kęstutis Budrys
T.Bauro nuotr.
„Europos Sąjunga pagaliau turi pasirodyti kaip geopolitinis veikėjas“, – pabrėžė jis.
Įspėjimas Rusijai dėl Kaliningrado srities
Kalbėdamas apie Europos Sąjungai kylančias grėsmes, NZZ žurnalistas atkreipė dėmesį į Rusijos anklavą – Kaliningrado sritį.
Į tai reaguodamas, K. Budrys sakė, kad NATO turėtų pademonstruoti savo ryžtą šią grėsmę neutralizuoti ir parodyti rusams, kad galima pralaužti jų mažąją Kaliningrade sukurtą tvirtovę. Jo teigimu, NATO turi priemonių, kad prireikus visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.
„Esminė sėkmingo atgrasymo sąlyga yra Europos vienybė. Tačiau politinė poliarizacija stiprėja“, – atkreipė dėmesį K. Budrys.
Žurnalistui pasiteiravus, ar nebijo Europos erozijos, K. Budrys teigė, jog visi žino, kas pastatyta ant kortos. Tačiau jis išreiškė viltį, kad strateginiai debatai padės suprasti, jog neveiklumo kaina būtų pernelyg didelė.
„Mes jau nutraukėme saitus. 36 metus sunkiai valėme savo energetikos sektorių, savo bankus ir savo politiką nuo Rusijos įtakos. Viskas, kad buvo iš Rusijos, buvo toksiška ir korumpuota. Nusimetėme rusišką balastą, ir mūsų gyvenimas pagerėjo. Buvome 100 proc. priklausomi nuo energijos importo – iki 2030 m. būsime žaliosios energijos neto eksportuotojas. Europa gali ne tik išgyventi be rusiškos dujų ir naftos, bet ir klestėti“, – Lietuvos patirtimi dalijosi ministras.
K. Budrys davė patarimą sąjungininkams sekti Lietuvos pavyzdžiu.
„Mano patarimas visiems sąjungininkams: atsikratykite savo priklausomybių (nuo Rusijos energetikos ir finansų sektorių – ELTA). Laisvei nėra alternatyvos“, – akcentavo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.