„Didesnis sąjungininkų buvimas mūsų regione sustiprina atgrasymą ir prisideda prie Baltijos šalių ir visos Europos saugumo“, – socialiniame tinkle X parašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo kolega Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad D. Trumpo sprendimas „sustiprins NATO rytinio flango saugumą“.
„Tuo pačiu metu Europa turi skubiai didinti savo gynybos pajėgumus“, – pabrėžė E. Rinkevičius.
Į Lenkiją siunčiant JAV karius – namų darbai Lietuvai: užsiminė, ko turėtų imtis
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis, dalyvaujantis Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Helsingborge, Švedijoje, padėkojo JAV prezidentui D. Trumpui, ketvirtadienį paskelbusiam, kad papildomai siunčia į Lenkiją 5000 karių. Jis tai grindė gerais santykiais su Lenkijos dešiniųjų pažiūrų konservatyviu prezidentu Karoliu Nawrockiu.
R. Sikorskis dislokavimą pavadino karių rotacija ir teigė, kad JAV karių buvimas Lenkijoje „išliks daugiau ar mažiau ankstesnio lygio“.
Panašiai kalbėjo ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Švedijoje.
„Žinoma, labai sveikinu šį pranešimą“, – sakė jis penktadienį, atvykęs į Švedijos Helsingborgo uostamiestį.
Susiję straipsniai
Į susitikimą atvyko ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
M. Rutte pabrėžė, kad pastangos sumažinti Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų saugumo srityje turi būti tęsiamos, tai leis Vašingtonui sutelkti dėmesį į kitus prioritetus.
„Ateityje matysite laipsnišką procesą, per kurį europiečiai didins savo indėlį, o tai tikrai svarbu“, – sakė M. Rutte.
Lenkijos kaimynės Lietuva ir Latvija ribojasi su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija. Jos jaučia Rusijos grėsmę, šiai penktus metus tęsiant invaziją į Ukrainą. Pastaruoju metu abiejose šalyse įvyko keli dronų incidentai.