„Nebegaliu taikstytis su tokia Prancūzijos politika, kur viskas susiveda į 50 nuosmukio valdymo atspalvių“, – sakė 37-erių politikas, kuris 2024 m. eidamas pareigas buvo jauniausias ministras pirmininkas Prancūzijos istorijoje.
„Nusprendžiau kandidatuoti į prezidentus“, – per renginį pietiniame Prancūzijos kaime penktadienį paskelbė politikas.
E. Macrono įkurtai partijai „Renesansas“ vadovaujantis ir savo homoseksualumo neslepiantis paryžietis tikisi vesti centristus į pergalę 2027 m. rinkimuose.
Ukrainai perspėjus apie atakas iš Baltarusijos – A. Lukašenkos reakcija: pasiūlė nusiraminti
„Daug keliavęs po Prancūziją ir susitikęs su daugybe prancūzų, aš įsitikinau – labai tvirtai, – kad geriausia mūsų dar laukia priešaky“, – kalbėjo G. Attalis.
Jis konkuruos su 55-erių Edouardu Philippe'u – kitu buvusiu vyriausybės vadovu, dirbusiu per pirmąją E. Macrono kadenciją prezidento poste ir šiuo metu vadovaujančiu centro dešinės partijai „Horizontai“.
Pasak visuomenės nuomonės apklausų, E. Philippe'as turi galimybių laimėti prezidento rinkimus antrajame ture prieš kraštutinę dešinę.
Kalbėdamas su žiniasklaida po paskelbimo apie kandidatavimą į prezidentus, G. Attalis žadėjo gerinti šalies gyventojų gerovę, „kad kiekvienas Prancūzijoje galėtų sau pasakyti, jog jų vaikai ir anūkai gyvens geriau“.
Susiję straipsniai
Jis taip pat žadėjo pakylėti ir visą Prancūziją, kad „kiekvienas prancūzas Prancūzijoje galėtų sau pasakyti, jog mūsų šalis vėl taps pirmaujančia jėga Europoje“.
Karjerą didžiojoje politikoje pradėjęs vos įžengęs į trečiąją dešimtį, G. Attalis greitai iškilo į politikos aukštumas.
2017 m. jis buvo išrinktas į Prancūzijos parlamento žemuosius rūmus, vėliau ėjo vyriausybės atstovo spaudai, biudžeto ministro ir švietimo ministro pareigas.
Iš ministro pirmininko pareigų jis atsistatydino po to, kai 2024 m. vasarą E. Macronas, siekdamas sustabdyti kraštutinių dešiniųjų kilimą, paleido parlamentą.
Tačiau pirmalaikiai rinkimai atnešė priešingą rezultatą: kraštutinės dešinės „Nacionalinis sambūris“ tapo didžiausia partija parlamente, kuriame nė viena partija neturėjo daugumos, o tai privedė prie kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės.
Po parlamento paleidimo G. Attalis atsiribojo nuo E. Macrono priekaištaudamas, kad su juo dėl to nebuvo pasikonsultuota.